Medikų darbas neatsiejamas nuo nuolatinio tobulėjimo, naujų žinių, naujų įgūdžių. Respublikinės Šiaulių ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro Anesteziologijos padalinio operacinės slaugytojai Alginai Valuckienei praėjusiais metais mokytis teko nemažai. Nuo rudens ligoninės chirurgai pradėjo taikyti naujas operacijas. Šioms operacijoms naudojami nauji instrumentai, juos papildančios operacinės priemonės. Patyrusi operacinės slaugytoja , 45-erius metus dirbanti operacinėje, įsitikinusi, kad vienas šio darbo nei išmoksi, nei padarysi. Tačiau, dirbant darnioje komandoje, emociškai ir fiziškai sunkus darbas operacinėje Alginai tapo labai įdomus, nors apie jį niekad net nesvajojo.
Mokytis padėjo ir chirurgai
Pasirengti naujoms operacijoms padėjo patys chirurgai, įsisavinę naujus metodus. Chirurgai Edgaras Žarskis ir Saulius Bulovas, pradėję taikyti naują skrandžio mažinimo operaciją, darbui operacinėje parengė ir operacinės slaugytojas. Inkstų rezekcijos (kai iš inksto pašalinamas auglys), ir inkstų šalinimo, (kai pašalinamas visas inkstas), naujus metodus įsisavino gydytojai urologai Egidijus Vaitiekūnas ir Aurimas Žibutis. Kartu su gydytojais Angelina dirba nuo pat pirmos operacijos.
„Tai įprasta operacinės slaugytojos darbo dalis – tobulėti. Medicinoje daug naujovių, tad šioje srityje dirbantis žmogus turi nuolat mokytis“, – sako Respublikinės Šiaulių ligoninės operacinėje nuo pirmos darbo dienos ligoninėje praleidusi medikė, nors apie šį darbą niekada negalvojo.
Baigusi Šiaulių aukštesniąją medicinos mokyklą būsimoji medikė gavo paskyrimą į Šiaulius. Tais laikais, prisimena Algina, buvo statoma ir įrengiama Santoros klinika Vilniuje, tad labai daug slaugytojų gaudavo paskyrimus į Vilnių. „Kas geriausiai mokėsi – galėdavo pasirinkti paskyrimo vietą, tad trylika būsimųjų slaugytojų nusprendė likti Šiauliuose. Visos kartu nuėjome pas anuometinį Šiaulių ligoninės direktorių Zigmą Vaišvilą dėl įdarbinimo“, – Šiaulių ligoninę pasirinkusi jauna slaugytoja Algina dar nežinojo, kad jos kelias medicinoje susiklostys kiek kitaip, nei planavo ir rengėsi.
„Vaišvila mus išklausė, nužvelgė visas, stabtelėjo žvilgsniu prie manęs ir pasakė: „O tu eisi į operacinę, aš neturiu „instrumentatorės“ (taip medikų buvo ir yra vadinamos operacinės slaugytojos).
Neurochirurgu ligoninėje dirbusio įstaigos vadovo nuojauta neapgavo – šis darbas, kuriam Medicinos mokykloje slaugytojos iki šiol nerengiamos, jai tiko ir patiko. Pirmiausia Alginai teko vykti į Vilniuje rengiamus kvalifikacijos kursus, trukusius tris mėnesius. Po trijų mėnesių Algina grįžo į Šiaulius ir kurį laiką dirbo operacinėje drauge su neurochirurgu Z. Vaišvila.
Sėkmę lemia greita reakcija ir ramybė
Pirmąsias operacijas Algina atliko, kai operacinė dar buvo senajame korpuse, kuriame šiandien yra Konservatyviosios medicinos klinika. Pastačius Chirurgijos kliniką, joje įrengtas devynių operacinių blokas. Persikėlus čia operacijų spektras sparčiai plėtėsi ir Algina netrukus buvo pasirengusi dirbti su visais operacinėse dirbančiais chirurgais. „Kursuose išmoksti rankas plautis, sterilumo, atsakomybės, o praktiniai įgūdžiai formuojami operacinėje“, -sako patyrusi specialistė, išmokusi numatyti chirurgo veiksmus dviem žingsniais į priekį ir žinoti, kokį instrumentą jam paduoti, kokį siūlą paduoti tam, kad chirurgo darbas būtų sklandus. Chirurgas ir operacinės slaugytoja turi dirbti kaip komanda kartu. Prireikus, chirurgas gali ir pasakyti ar paprašyti, bet jam geriau, kai darbas vyksta be žodžių, tarsi automatiškai, sklandžiai vienas veiksmas paskui kitą.
Slaugytojos asmeninės savybės taip pat labai svarbios. Anot A. Valuckienės, dirbant operacinėje būtina greita reakcija, tikslumas ir komandinis darbas. Svarbu ir atsparumas stresui, nes jei stresuosi – stresuos visi iš eilės. „ Instrumentatorės“ ramybė, esant kritiniam atvejui – garantuoja nulinę profesinės paklaidos galimybę“, – patikina slaugytoja, savo ramybe ir gebėjimu dirbti komandoje užkrečianti ir kitus.
Svarbi ir fizinė ištvermė. „Ar gerti nori, ar negera, ar kas skauda – jei jau pradėjai operaciją, tai ir dirbi, negali nei pasitraukti, nei išeiti. Yra operacijų, kurios trunka šešias valandas ir per visą tą laiką negali net atsigerti išeiti, nei prisėsti – visą dieną stovi“, – 25-erius metus operacinėje budėjimais dirbusi slaugytoja patyrė įvairių profesinių iššūkių. Dirbti tekdavo paromis, visada dirbo daugiau nei už etatą, o dirbant budėjimais turi mokėti viską: chirurgiją, neurochirurgiją, urologiją, pilvo chirurgiją, traumatologiją.
Visas darbas operacinėje yra komandinis. Komandoje dirba ne tik gydytojas chirurgas, operacinės slaugytoja („instrumentatorė“), bet ir slaugytojos padėjėja, gydytojas anesteziologas-reanimatologas ir anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja („anestezistė“). Kai ši komanda dirba sklandžiai – labai gera dirbti. „Gydytojas pažiūri į mane, aš pažiūriu į padėjėją, ir jei ji be pasakymo žino, kada ir ką paduoti, ką padaryti – visa komanda dirba sklandžiai“, – sako A. Valuckienė, labai vertinanti slaugytojos padėjėjos darbą, nors kitam gali pasirodyti, kad padėjėjos darbas menkiau vertinamas. Taip nėra, nes kai dirba gerai pasirengusi slaugytojos padėjėja, ji pati žino, ką paduoti, ką paimti, tai ir visai komandai dirbti malonu.
Emociškai sunkus darbas – ne kiekvienam
Paklausta, kaip sekasi dirbti su jaunąją karta, Algina pasidžiaugė, kad jaunimas ateina labai gerai pasiruošęs ir su jaunais chirurgais dirbti yra malonu, gera. „Vyresnius jaunimas priima pagarbiai, kitas net ir patarimo klausia. Gražu žiūrėti, kai dirba komandoje jaunas ir vyresnio amžiaus chirurgas – jie papildo vienas kitą patirtimi ir žiniomis“,- sako slaugytoja ir čia pat pastebi, kad jaunų „instrumentatorių“ ligoninėje stinga, ir jei išeitų senimas, operacinės slaugytojomis nebūtų kam dirbti, nes jaunimas labai retai užsilieka. Išmoksta, padirba ir išeina, nes nepakelia emociškai sunkaus fizinio darbo.
Per dieną, kai operacijos ilgesnės, kiekviena operacinės slaugytoja atlieka tris operacijas, jei operacijos trumpesnės – keturias. Per budėjimo parą tenka tiek operacijų, kiek jų yra. Atliekamos visos skubios operacijos: operuojami iš autoįvykių atvežti pacientai su traumomis, politraumomis, trūkusiais apendicitais, policistomis. Drauge su budinčiais chirurgais atliekamos ir planinės operacijos.
Operacinės slaugytoja drauge su padėjėja užtikrina ir šimtaprocentinį operacinės sterilumą, nuo operacinių stalo iki operacinės durų. Sterilizuojami ir visi operacinės instrumentai. Po operacijos panaudoti instrumentai ir priemonės išsinešamos, ir užsisakoma naujų.
Jei ligonis po operacijos supūliavo – pirmas klausimas: kas negerai buvo operacinėje? Slaugytojai tenka užduotis išsiaiškinti, kas galėjo būti, kad pacientui kilo komplikacija.
Dirbdama šį sunkų ir atsakingą darbą Algina Valuckienė visada jautė ne tik vadovų ir kolegų, bet ir šeimos palaikymą. Vyras Antanas, su kuriuo šių metų pavasarį švęs 45-tą vedybinio gyvenimo metų sukaktį, visada suprato žmonos darbą budėjimais, niekada nepriekaištavo. Per bendro gyvenimo metus užaugino tris vaikus, visi sukūrė savo šeimas, sulaukė ir devynių vaikaičių, kurių vyriausiam – jau 18 metų. „Mano vaikai – lietuviai ir visi galvoja apie Lietuvos ateitį. Esu laiminga močiutė, laiminga mama ir laiminga žmona“, – džiaugiasi medikė, gyvenimo tikslu be mėgstamo darbo visada laikiusi nuostabią šeimą, kurią sukūrė ir puoselėjo, dirbdama sunkų, atsakingą ir vertą didžiulės pagarbos darbą.
Nuotr.
Patyrusi operacinės slaugytoja Algina Valuckienė , 45-erius metus dirbanti Respublikinės Šiaulių ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro Anesteziologijos padalinio operacinėje, įsitikinusi, kad vienas šio darbo nei išmoksi, nei padarysi.
Zitos Katkienės nuotr.
About the Author
