Ką darytų Lietuvos gyventojai, jeigu jų banko sąskaita staiga pasipildytų milijonu eurų? „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa atskleidžia, kad daugiau nei pusė apklaustųjų tokią netikėtą finansinę sėkmę pirmiausia paverstų apčiuopiamu investicija į nekilnojamąjį turtą, o ne trumpalaikes pramogas ar vartojimą.
Milijonas – į nekilnojamąjį turtą
Remiantis apklausos duomenimis, 54 proc. Lietuvos gyventojų, staiga tapę milijonieriais, investuotų į nekilnojamąjį turtą (NT). Toks pasirinkimas buvo populiariausias tarp jauniausių apklausos dalyvių, kuriems yra nuo 18 iki 29 metų. Dar 23 proc. respondentų nurodė, kad gavę milijoną eurų atliktų būtinus namų remontus arba renovaciją.
Pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo vadovės Rasos Narės, tokia kryptis nestebina: Lietuva patenka tarp pirmaujančių Europos Sąjungos šalių pagal nuosavo būsto turėjimą – apie 87 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste, kai ES vidurkis siekia apie 68 proc.
„Nekilnojamasis turtas lietuviams išlieka aiškiausia ir saugiausia investavimo forma, o apklausos rezultatai atskleidžia, kad net ir svajonių scenarijuose finansiniai sprendimai daugumos gyventojų būtų grindžiami racionalumu, o ne impulsyviu vartojimu“, – sako R. Narė.
Dalis gyventojų investuotų ir kauptų finansinį rezervą
Staiga tapę milijonieriais, ketvirtadalis (26 proc.) apklaustųjų nurodė, kad investuotų į akcijas arba fondus. Tokį pasirinkimą įvardijo daugiau nei pusė (52 proc.) apklausoje dalyvavusių studentų. 17 proc. apklaustųjų teigė, kad kauptų ilgalaikes santaupas vaikams, 14 proc. – įsigytų saugų taupymo produktą su garantuota grąža, 13 proc. – pradėtų savo verslą, 12 proc. – sukurtų „saugumo buferį“, o 4 proc. respondentų nurodė, kad kauptų santaupas pensijai arba trečioje pensijų pakopoje.
Pasak R. Narės, šie pasirinkimai atskleidžia gana aukštą gyventojų finansinį sąmoningumą – net ir staiga gavę didelę pinigų sumą, žmonės linkę galvoti apie tai, kaip išsaugoti ir auginti vertę.
„Tai – signalas, kad visuomenėje stiprėja ilgalaikio planavimo mąstysena, o vartojimas vis dažniau lieka antrame plane. Investicijos į akcijas, fondus ar verslą bei noras kurti finansinį rezervą rodo supratimą, kad milijonas pats savaime nėra garantija ateičiai“, – sako R. Narė.
Netikėtas milijonas – patirtims, tobulėjimui ir finansinei ramybei
Reikšminga dalis apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų (29 proc.) nurodė, kad netikėtai praturtėję keliautų po pasaulį, o 17 proc. respondentų tvirtino, kad grąžintų esamas paskolas.
Filantropinius tikslus milijono perskirstymui pasirinko 19 proc. apklausos dalyvių, kurie teigė, kad dalį pinigų paaukotų. Tik 3 proc. respondentų nurodė, kad paremtų kultūrinį, švietimo arba sporto projektą, o vos 1 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių teigė, kad įsteigtų savo labdaros fondą ar stipendijų programą.
17 proc. apklaustųjų tvirtino, kad praturtėję milijonu eurų skirtų lėšų įsigyti automobiliui, išsilavinimui ar remontui, toks pats kiekis respondentų nurodė, kad gyventų kaip anksčiau, tik su didesnėmis santaupomis, o 10 proc. apklausos dalyvių teigė, kad investuotų į save – rinktųsi kursus, perkvalifikavimą ar apmokėtų išlaidas už mokslą.
„Šie pasirinkimai rodo,kad netikėtai gautos lėšos daugeliui tampa galimybe atsikvėpti ir susitvarkyti tai, kas iki šiol buvo atidėliojama. Tai nėra impulsyvus noras išleisti, greičiau – bandymas susigrąžinti laisvę, ramybę ar daugiau pasirinkimo kasdieniame gyvenime. Tuo pačiu matyti, kad filantropija dažniau lieka antriniu sprendimu, kai pirmiausia sprendžiami asmeniniai ir šeimos finansiniai klausimai“, – pastebi R. Narė.
Tokia pati gyventojų apklausa buvo atlikta ir kaimyninėje Latvijoje, o gauti rezultatai patvirtina, kad Latvijos gyventojai netikėtą milijoną išleistų panašiai kaip lietuviai – lygiai pusė apklaustųjų investuotų pinigus į nekilnojamąjį turtą, o ketvirtadalis respondentų milijoną skirtų savo dabartinio būsto gerinimui ar renovacijai.
„Citadele“ bankas, bendradarbiaudamas su tyrimų agentūra „Norstat“, 2025 m. lapkričio mėn. atliko viešąją apklausą, kurioje internetu apklausta daugiau nei 2000 Lietuvos ir Latvijos gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
About the Author
