Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atkreipia dėmesį, kad valstybinės žemės sklypų dalių planus gali rengti tik asmenys, turintys NŽT išduotus kvalifikacijos pažymėjimus, suteikiančius teisę rengti žemės valdos projektus. Vien matininko kvalifikacijos šiam darbui nepakanka. NŽT pastebi, kad praktikoje vis dar pasitaiko netinkamai parengtų planų, todėl primena, kas turi teisę juos rengti ir kada jie yra būtini.
Kai viename valstybinės žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, kiekvienam iš jų eksploatuoti gali reikėti nustatyti atskirą žemės sklypo dalį. Pavyzdžiui, tame pačiame valstybinės žemės sklype gali veikti gamybos įmonė, sandėlis ir prekybos patalpos, kurių veiklai reikalingos skirtingos sklypo dalys.
Tokiais atvejais rengiamas žemės sklypo dalių planas, kuriame nustatoma, kokio ploto valstybinės žemės sklypo dalies reikia kiekvienam statiniui ar įrenginiui tinkamai naudoti. Nustatant plotą vertinamas ne tik statinio užimamas žemės plotas, bet ir privažiavimo keliai, automobilių stovėjimo vietos, bendro naudojimo teritorijos, priešgaisrinės saugos reikalavimai bei kitos svarbios aplinkybės.
Žemės sklypo dalių planus gali rengti asmenys, turintys šiuos kvalifikacijos pažymėjimus: žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti; žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams rengti; žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektams rengti; žemės konsolidacijos projektams rengti; karinės infrastruktūros projektams rengti. Juos taip pat gali rengti asmenys, turintys teisę rengti teritorijų planavimo dokumentus.
NŽT pabrėžia, kad vien matininko kvalifikacijos valstybinės žemės sklypų dalių planams rengti nepakanka. Šiuos planus gali rengti matininkas, kuris taip pat turi atitinkamą projektuotojo kvalifikaciją, suteikiančią teisę rengti žemės valdos projektus.
Kada žemės sklypo dalių planas būtinas?
Pagal Žemės įstatymą, kai vienas valstybinės žemės sklypas suformuotas keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai, kiekvienam jų turi būti nustatyta eksploatuoti būtina žemės sklypo dalis.
Išimtys taikomos valstybinės žemės nuomos ar panaudos atveju, jeigu visi žemės sklype esantys statiniai priklauso tam pačiam savininkui arba nuomininkui ir naudojami tai pačiai veiklai vykdyti.
Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalioję Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos pakeitimai aiškiau apibrėžia, kaip nustatyti, ar statiniai naudojami tai pačiai veiklai. Vertinama jų paskirtis, tarpusavio funkcinis ryšys ir faktinis naudojimas. Pavyzdžiui, jei viename pastate gaminama produkcija, o kitame ji sandėliuojama, gali būti nustatyta, kad abu pastatai naudojami tai pačiai veiklai. Tokios situacijos vertinamos individualiai, atsižvelgiant į turimus dokumentus ir kitus duomenis.
Žemės sklypo dalių planas turi būti rengiamas pagal nustatytą metodiką ir laikantis derinimo procedūrų. Priklausomai nuo konkrečios situacijos plano sprendinius gali reikėti suderinti su NŽT, savivaldybe ar žemės sklypo bendraturčiais.
Taip pat visiems valstybinės žemės sklype esančių statinių ar įrenginių savininkams ir žemės sklypo nuomininkams turi būti suteikta galimybė pateikti pastabas bei pasiūlymus dėl nustatomų žemės sklypo dalių plotų. Tam skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas.
Parengtą planą, įvertinęs jo sprendinius ir gautas pastabas, administraciniu sprendimu tvirtina valstybinės žemės patikėtinis. Jei sklypą patikėjimo teise valdo keli patikėtiniai, reikalingi visų jų sprendimai.
About the Author
