Gyvename tokiu metu, kai dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau persikelia ir į beveik jau visas erdves – nuo socialinių tinklų kampanijų iki reklamų, plakatų ir informacinių vizualų. Visai tikėtina, kad netrukus didelė dalis matomų vaizdų bus pažymėti užrašu „Sukurta pasitelkiant DI“. Tačiau ar žinojimas, kas sukūrė vaizdą, keičia mūsų požiūrį į jį?
VILNIUS TECH Pramogų prodiusavimo studijų programos absolventės Lauros Dutkutės bakalauro darbo tyrimas „Vartotojų dalyvavimas vizualinėje komunikacijoje skaitmeninės erdvės sąlygomis: žmogaus ir dirbtinio intelekto sąveikos“ atskleidė, kad, vertindama vizualinį turinį, auditorija atsižvelgia ne tik į jo estetiką ar kokybę, bet ir į tai, kaip ir kas jį sukūrė. Vis dėlto, nors DI vis dažniau tampa kūrybos proceso dalimi, žmogaus vaidmuo jame išlieka esminis.
Galutinis sprendimas – žmogaus
Tyrimą atlikusi L. Dutkutė pažymi, kad DI visuomenėje neretai pristatomas kaip kūrėjo konkurentas. Tačiau tyrimo rezultatai rodo kiek kitokią realybę – auditorija DI pirmiausia mato kaip įrankį, esantį šalia žmogaus. Dar daugiau – informacija apie DI naudojimą gali pakeisti tai, kaip žmogus vertina patį kūrinį.
„Tai reiškia, kad DI naudojimo etiketė nėra visiškai neutrali. Jei auditorija DI sieja su neigiamomis asociacijomis, toks vertinimas gali persikelti ir į kūrinį, net jeigu DI indėlis buvo nedidelis“, – paaiškina absolventė.
Vienas svarbiausių tyrimo rezultatų – DI nepanaikina žmogaus kaip kūrėjo vaidmens. Jis gali atlikti tam tikrą kūrybos proceso dalį, padėti generuoti idėjas, kurti skirtingus vizualinius variantus ar personalizuoti turinį, tačiau galutinius sprendimus vis tiek turi priimti žmogus.
Todėl kūrybos procesas, pasak L. Dutkutės, tampa ne mažiau žmogiškas, o tam tikra prasme – labiau bendradarbiavimo procesas. DI gali pasiūlyti daugybę variantų, tačiau žmogui tenka pasirinkti, įvertinti, koreguoti ir išlaikyti kūrybinę kryptį.
Šioje vietoje ypač svarbios tampa paties kūrėjo kompetencijos. Specialistų atsakymai tyrime parodė, kad rezultatą stipriai lemia ne vien pasirinktas DI modelis ar įrankis, bet ir tai, kaip gerai žmogus moka juo naudotis.
Kaip prierašas „Sukurta DI“ keičia vertinimą ir autorystę?
DI vis labiau įsiliejant į kūrybos procesą, keičiasi ir vartotojo santykis su turiniu. Vartotojui svarbu, kas yra turinio autorius, kaip jis pateikiamas, iš kur jis atsirado ir ar juo galima pasitikėti.
„Atsiradus DI, vartotojai labiau pradėjo vertinti, ne tik mėgautis turiniu. Kita vertus, žmonės ne visada gali patys atpažinti, kad vizualinis turinys buvo sukurtas naudojant DI. Sužinoję apie jo kilmę, jie gali pakeisti savo vertinimą. Todėl svarbu ne tik gebėjimas atpažinti DI sukurtą turinį, bet ir apskritai didesnis visuomenės DI raštingumas“, – sako L. Dutkutė.
DI įsitraukimas į kūrybą neišvengiamai kelia klausimą, ką šiandien apskritai vadiname autoryste. Jei vieną kūrinio dalį sukuria žmogus, o kitą sugeneruoja DI, kieno tai kūrinys?
„DI nėra kūrėjo pakeitimas, jis tik dar vienas kūrybos įrankis – kaip Canva, Google ar Photoshop.Galimybės dėl jo dar labiau išsiplėtė, bet kartu žmogui tenka dar didesnė atsakomybė už tai, ką jis su tuo įrankiu sukuria ir kaip tą kūrinį pristato auditorijai. Galiausiai už galutinį rezultatą atsakingas lieka pats žmogus“, – teigia ji.
Todėl, pasak pašnekovės, svarbu skaidriai komunikuoti apie DI indėlį.
Kūrėjams gali tekti prisitaikyti
Visa tai keičia ir vizualinės komunikacijos specialistų darbo pobūdį. Ateityje vis svarbesni taps ne tie, kurie tiesiog moka naudotis vienu ar kitu DI įrankiu, o tie, kurie supranta, kada jį pasitelkti, ką jam patikėti ir kaip kritiškai įvertinti gautą rezultatą.
„Specialistams reikės ne tiek konkuruoti su DI, kiek išmokti jį tinkamai integruoti į savo darbą. Atsiras daugiau poreikio žmonėms, kurie geba pasirinkti tinkamą DI įrankį, suformuluoti užduotį, įvertinti rezultatą ir išlaikyti kūrybinę kryptį. Tad DI geriausia vertinti ne kaip priemonę, kuri perims visą kūrybos procesą, o kaip pagalbininką, galintį praplėsti žmogaus galimybes“, – sako Laura.
About the Author
