Rinkdamiesi mokėjimo kortelę Lietuvos gyventojai dažniausiai atkreipia dėmesį į jos kainą, tačiau ekspertai ragina vertinti ne tik mokesčius. Skaitmeninės kortelės gali pasiūlyti papildomų saugumo ir patogumo naudų, kurios kasdien tampa vis aktualesnės – „Luminor“ banko užsakymu bendrovės „Norstat“ atlikto tyrimo duomenimis, jomis kasdien atsiskaito jau trečdalis lietuvių.
Tyrimo duomenimis, 33 proc. Lietuvos gyventojų kasdieniams atsiskaitymams dažniausiai naudoja skaitmeninę kortelę telefone arba išmaniajame laikrodyje. Nors fizinė mokėjimo kortelė vis dar išlieka populiariausiu pasirinkimu, ja dažniausiai atsiskaito tik šiek tiek daugiau – 35 proc. respondentų.
Dar 11 proc. apklaustųjų teigė reguliariai naudojantys tiek fizines, tiek skaitmenines korteles, tuo tarpu grynuosius pinigus kaip pagrindinę atsiskaitymo priemonę renkasi tik 9 proc. gyventojų.
„Skaitmeninės kortelės šiandien jau nebėra ateities technologija – daugeliui žmonių tai tapo įprastu atsiskaitymo būdu. Vienas didžiausių skaitmeninių kortelių privalumų yra saugumas. Atsiskaitant telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu naudojamas ne tikrasis kortelės numeris, o unikalus skaitmeninis identifikatorius, o pats mokėjimas paprastai turi būti patvirtintas piršto atspaudu, veido atpažinimu ar telefono slaptažodžiu. Todėl net ir patekus į svetimas rankas telefonu atsiskaityti nėra taip paprasta, kaip pavogta fizine kortele“, – sako „Luminor“ klientų pritraukimo vadovė Rūta Mylė.
Lietuviai renkasi nesigilinę
Tyrimas atskleidė, kad rinkdamiesi mokėjimo kortelę Lietuvos gyventojai dažniausiai lygina kortelės mokesčius – šį kriterijų nurodė 34 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje pagal svarbą atsidūrė papildomos naudos, tokios kaip pinigų grąžinimas ar kelionių draudimas (22 proc.), o penktadaliui respondentų svarbus naudojimo patogumas, įskaitant virtualias korteles ir mobiliąsias programėles.
Vis dėlto net 41 proc. apklaustų lietuvių teigė apskritai nelyginantys skirtingų kortelių pasiūlymų. Tai didžiausias rodiklis tarp Baltijos šalių.
„Vertinant kortelės kainą verta atsižvelgti ne tik į mėnesio mokestį, bet ir į tai, kokios paslaugos į jį įeina. Pavyzdžiui, kelionių draudimas, papildomos apsaugos priemonės apsiperkant internetu ar galimybė naudotis skaitmenine kortele nuo pirmos dienos kai kuriems klientams gali sukurti daugiau vertės nei kelių eurų skirtumas tarp planų“, – pastebi R. Mylė.
Kelionių draudimas – ne tik kreditinių kortelių privalumas
Pasak ekspertės, vienas ryškėjančių pokyčių mokėjimo kortelių rinkoje – papildomos naudos, kurios anksčiau dažniausiai buvo siejamos su kreditinėmis kortelėmis, tampa prieinamos ir įprastų debetinių kortelių turėtojams. Tarp tokių naudų – kelionių ir pirkinių draudimas, leidžiantis apsisaugoti nuo netikėtų išlaidų ne tik keliaujant, bet ir kasdien apsiperkant.
„Ilgą laiką kelionių draudimas buvo laikomas išskirtine kreditinių kortelių privilegija, tačiau šiandien situacija keičiasi. Vis daugiau tokių naudų siūloma ir su debetinėmis kortelėmis, kurioms nereikia kredito limito. Be to, kai kuriais atvejais draudimo apsauga galioja net ir tuomet, kai kelionė apmokama kita kortele ar mokėjimo būdu – pakanka turėti kortelę su atitinkama draudimo apsauga. Tai ypač patogu žmonėms, kurie keliauja savarankiškai ir nenori kiekvieną kartą atskirai rūpintis kelionių draudimu“, – sako R. Mylė.
Anot jos, tokios naudos ypač aktualios keliaujantiems Europos Sąjungoje. Keliaudami po Europą žmonės neretai papildomo kelionių draudimo neįsigyja, manydami, kad pakaks Europos sveikatos draudimo kortelės.
„Vis dėlto Europos sveikatos draudimo kortelė nepadengia visų galimų išlaidų, pavyzdžiui, paciento priemokų už gydymą, medicininio transportavimo į Lietuvą ar prarasto bagažo nuostolių. Todėl mokėjimo kortelėje jau įtraukta kelionių draudimo apsauga gali tapti reikšminga papildoma nauda. Svarbu tik iš anksto pasitikrinti draudimo sąlygas – kokios rizikos apdraustos, kokiose šalyse ir kiek laiko apsauga galioja“, – pabrėžia R. Mylė.
Kaip suprasti, kuri kortelė tinkamiausia?
Pasak ekspertės, renkantis mokėjimo kortelę pirmiausia reikėtų įsivertinti savo finansinius įpročius, o tik tada lyginti kainas ir papildomas naudas.
„Žmogui, kuris daugiausia atsiskaito telefonu ir apsiperka internetu, svarbiausi gali būti skaitmeniniai sprendimai ir papildomos saugumo funkcijos. Dažnai keliaujantiems aktualūs draudimai ar palankesnės sąlygos užsienyje, o tiems, kurie kortele naudojasi tik kasdieniams pirkiniams, gali pakakti paprastesnio sprendimo. Todėl verta pradėti nuo klausimo ne kiek kortelė kainuoja, o kaip ją naudosite“, – pažymi R. Mylė.
Anot jos, lyginant skirtingus pasiūlymus verta atkreipti dėmesį į tris aspektus: bendrą kortelės kainą, į kainą įtrauktas paslaugas ir skaitmenines funkcijas. Tai leidžia objektyviau įvertinti kortelės vertę ir išvengti situacijos, kai mažesnis mėnesio mokestis ilgainiui reiškia papildomas išlaidas kitoms paslaugoms.
Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2026 m. kovo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta 1 000 18‑74 m. amžiaus žmonių.
About the Author
