Žinia apie maždaug 18 mln. eurų trūkumą ekologinių ūkių avansinėms išmokoms sukėlė nerimą ūkininkams, kurie ekologinę veiklą plėtoja jau daugelį metų. Nors Vyriausybė papildomų lėšų avansams surado, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga (LŠŪS) įspėja, kad problema gali kartotis, jeigu nebus ribojama paramos koncentracija didžiausiuose ūkiuose. Tuo pat metu Žemės ūkio ministerijai pradėjus mokėti beveik 20 mln. eurų skubios pagalbos dėl pabrangusio kuro ir trąšų, dalis ekologinių gyvulininkystės ūkių liko be šios paramos.
Spalio viduryje žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika pripažino, kad ekologinių ūkių išmokoms trūksta apie 18 mln. eurų. Ministro teigimu, paramos poreikis išaugo ir dėl kelių didelių ūkių perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo.
Spalio 29 d. Žemės ūkio ministerija paskelbė, kad Vyriausybė skyrė papildomus 12,5 mln. eurų išankstinėms išmokoms pagal ekologinio ūkininkavimo ir vietovių su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis priemones. Kartu panaudojus nepanaudotų bendrojo finansavimo lėšų likutį, suplanuotiems avansams, ministerijos teigimu, pinigų pakaks.
LŠŪS šį sprendimą vertina kaip būtiną, tačiau laikiną išeitį. Sąjungos nuomone, būtina atsakyti į esminį klausimą – kaip bus užtikrintas ilgalaikis ekologinio ūkininkavimo finansavimas, jeigu paramos poreikis ir toliau augs.
„Žinia apie 18 milijonų eurų trūkumą sukėlė nerimą, nes ekologinio šeimos ūkio veiklą planuojame keleriems metams. Gerai, kad avansams rastas sprendimas. Tačiau jeigu į ekologiją ateinant didelėms įmonėms paramos poreikis auga, norime žinoti, kaip bus apsaugoti ilgus metus šią kryptį pasirinkę šeimos ūkiai. Mums reikia aiškumo dėl galutinių išmokų ir finansavimo ateityje“, – sako ekologinio šeimos ūkio savininkė Eglė Markevičiūtė.
LŠŪS mano, kad žemės ūkio ministras turėtų nedelsdamas inicijuoti privalomą 300 hektarų ribą ekologinėms išmokoms gauti. Ūkiai, kurių bendras deklaruojamas žemės ūkio naudmenų plotas viršija 300 hektarų, neturėtų gauti ekologinių išmokų. Sąjungos įsitikinimu, riboti valstybės ir Europos Sąjungos finansiniai ištekliai pirmiausia turi būti skiriami šeimos ūkių gyvybingumui ir ilgalaikiams įsipareigojimams užtikrinti, o ne toliau koncentruojami stambiausių žemės ūkio bendrovių rankose.
300 hektarų riba turi būti taikoma ne tik atskiram ūkininkui ar juridiniam asmeniui, bet ir visai susijusių bei bendrai kontroliuojamų įmonių grupei, vertinant bendrą jų deklaruojamą plotą. Tai būtina siekiant užkirsti kelią paramos ribojimų apėjimui, kai dideli ūkiai dirbtinai skaidomi į kelis juridinius asmenis, tačiau faktiškai išlieka valdomi tų pačių savininkų.
Sąjunga pabrėžia, kad valstybei susiduriant su paramos lėšų trūkumu pirmiausia turi būti apsaugoti šeimos ūkiai ir užtikrintas jų prisiimtų įsipareigojimų finansavimas. Viešosios paramos tikslas turi būti kuo platesnis gyvybingų ūkių išsaugojimas, o ne neribotas stambiausių žemės ūkio bendrovių subsidijavimas.
Kita beveik 20 mln. eurų pagalba – paskirstyta neteisingai
Kol sprendžiamas ekologinių išmokų finansavimo klausimas, Žemės ūkio ministerija jau skelbia apie pradedamą mokėti 19,576 mln. eurų skubios pagalbos paketą dėl pabrangusio kuro ir trąšų.
Spalio 29 d. išplatintame pranešime ministerija informavo, kad ūkininkams nereikės teikti atskirų prašymų – pakaks pasitikrinti banko sąskaitas.
Tačiau iš beveik 20 mln. sumos, ganyklos į remiamų plotų sąrašą neįtrauktos, atskiros išmokos už mėsinius galvijus, avis ar ožkas taip pat nenumatytos.
Tai reiškia, kad ekologinis ūkis, laikantis mėsinius galvijus ir naudojantis tik daugiametes pievas bei ganyklas, bet neturintis kitų pagal šią priemonę remiamų pasėlių ar pieninių karvių, iš minėto paramos priemonės nieko negauna.
„Girdžiu, kad vieni intensyviai ūkininkaujantys ūkiai gauna du ar tris tūkstančius eurų, kiti – ir daugiau nei penkis. O mano ekologinis mėsinių galvijų ūkis už daugiametes pievas ir laikomus gyvulius iš šio paramos priemonės negauna nieko. Pašarus ruošiame, bandą prižiūrime, kurą perkame taip pat. Ar teisinga, kad mūsų išaugusios sąnaudos lieka nuošalyje?“ – klausia E. Markevičiūtė.
LŠŪS atkreipia dėmesį, kad ši problema ypač aktuali nederlingose vietovėse, kuriose gyvulininkystė dažnai yra viena iš nedaugelio ekonomiškai įmanomų žemės ūkio veiklų. Šie ūkiai šienauja, ruošia pašarus, prižiūri ganyklas ir patiria kuro sąnaudas, tačiau pagal patvirtintą skubios pagalbos modelį į jas neatsižvelgiama.
Sąjunga taip pat primena, kad daliai daugiamečių pievų taikomi suarimo ir pievos atnaujinimo apribojimai. Todėl valstybė, reikalaudama išsaugoti pievas ir jose palaikyti žemės ūkio veiklą, turėtų įvertinti ir tokių ūkių ekonomines galimybes.
„Kai paramos lėšų ima trūkti, pirmiausia turime klausti, ar jos paskirstomos teisingai. Negalime leisti, kad didžiausi paramos gavėjai ir toliau telktų milijonines išmokas, o šeimos ūkiai liktų nežinioje dėl savo ateities. Todėl iš žemės ūkio ministro tikimės konkrečių sprendimų – nustatyti 300 hektarų ribą, kurią viršijusiems ūkiams ekologinės išmokos nebebūtų mokamos, užkirsti kelią šio ribojimo apėjimui per susijusias įmones ir užtikrinti jau prisiimtų įsipareigojimų finansavimą. Ne mažiau svarbu ištaisyti ir skubios pagalbos paskirstymo netolygumus. Pievose gyvulius ganantys ūkininkai taip pat perka kurą, ruošia pašarus ir patiria išaugusias sąnaudas, tačiau šioje paramos priemonėje liko nuošalyje. Valstybės parama turi padėti išsaugoti gyvybingus ūkius visoje Lietuvoje, o ne didinti atotrūkį tarp stambiųjų ir šeimos ūkių“, – sako LŠŪS pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
LŠŪS ragina žemės ūkio ministrą nedelsti ir pateikti aiškų veiksmų planą, kuriame būtų numatyti ekologinių išmokų ribojimai, ilgalaikio finansavimo užtikrinimas ir papildomos pagalbos galimybės daugiametes pievas prižiūrintiems gyvulininkystės ūkiams.
Sąjungos įsitikinimu, paramos politikos sėkmę turi rodyti ne išmokėtų milijonų ar deklaruotų hektarų skaičius, o tai, kiek ūkių sugeba išlikti ekonomiškai gyvybingi, užtikrinti pajamas savo šeimoms ir tęsti žemės ūkio veiklą Lietuvos regionuose.
About the Author
