Širvintų rajone, Levainiuose, vykusioje bearimių technologijų lauko dienoje susirinkę ūkininkai, žemės ūkio įmonių bei institucijų atstovai dalijosi sukaupta patirtimi taikant juostinio dirbimo sėją. Susitikime taip pat pristatytos mokslinės įžvalgos apie maisto medžiagų išsiplovimą mažinančius veiksnius bei aptartos finansavimo galimybės tiesioginėms ir juostinėms sėjamosioms įsigyti.
Ūkininko patirtis taikant juostinio dirbimo sėją
600 ha ūkyje Remigijus Darvydas kartu su šeima augina įvairias žemės ūkio kultūras. Ūkininkauti jis pradėjo 2009 m., augindamas rapsus ir kviečius, o 2017 m. atsisakė plūgo ir pradėjo taikyti bearimę žemdirbystės technologiją. Ūkyje auginami raudonieji burokėliai, vasariniai ir žieminiai javai, rapsai, o tarpiniams pasėliams pasirenkami grikiai, žirniai, lubinai, linai, ridikai ir garstyčios bei jų mišiniai. Ūkininkas stengiasi tarpiniais pasėliais auginti bent penkių skirtingų kultūrų mišinius. R. Darvydas išbandė ir skirtingus rapsų sėjos būdus – dalį sėjo tiesiai į ražieną, kitą dalį – į sekliai, apie 5–6 cm gylyje, skustą dirvą. Tiesa, gamta pateikia savų iššūkių: šiais metais dėl per didelės dirvos drėgmės sėjos nepavyko atlikti tinkamiausiu laiku.
Jau penkerius metus Neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijai priklausantis Remigijus sako, kad ūkyje svarbu stebėti dirvožemio būklę ir ieškoti tinkamiausių sprendimų atsižvelgiant į kiekvieno ūkio specifiką. Pastaraisiais metais ūkininkas daug dėmesio skiria dirvos pH gerinimui – pradėjus kalkinti dirvas, auginamų kultūrų derlius pastebimai pagerėjo. Ūkininkas minėjo, kad pirmaisiais juostinio dirbimo sėjos metais nepajuto derliaus nuosmukio, nors Širvintų krašte derlingumas apskritai nėra didelis. Praėjusiais metais pavyko gauti net 4 tonų iš hektaro rapsų derlių, o tai yra neįprastai geras rezultatas. Remigijaus patirtis rodo, kad pereinant prie tausojamosios žemdirbystės svarbu atsižvelgti į vietos sąlygas, išbandyti skirtingus metodus ir įvertinti jų rezultatus savo ūkyje.
Randa gamta grįstus sprendimus maisto medžiagų praradimui mažinti
Aplinkosaugos ekspertas Gražvydas Jegelevičius akcentavo, kad maisto medžiagų nuostolius veiksmingiausia mažinti dar pačiame lauke, taikant dirvožemio būklę gerinančias praktikas. Tam pasitelkiama daugiakomponentė sėjomaina, tarpiniai pasėliai, ankštinių augalų įtraukimas į sėjomainą ir bearimės technologijos. Prie šio tikslo prisideda ir tikslus maisto medžiagų valdymas, naudojant precizinės žemdirbystės sprendimus ir apgalvotus tręšimo planus. Jautriose teritorijose rekomenduojama mažinti tręšimą, o dirvožemio mikrobiotos atkūrimas gali padėti užtikrinti efektyvesnę maisto medžiagų apytaką ir jų prieinamumą augalams. Šios priemonės padeda mažinti trąšų nuostolius ir maisto medžiagų išsiplovimo į vandens telkinius riziką.
Pasak G. Jegelevičiaus, siekiant suvaldyti potencialų maistinių medžiagų nuotėkį, prie vandens telkinių gali būti įrengiamos buferinės juostos, horizontalios ir vertikalios tėkmės šlapynės, sedimentacijos tvenkiniai, medienos drožlių bioreaktoriai bei intensyvios dirbtinės šlapynės. Ne mažiau svarbų vaidmenį atlieka ir atkurtos natūralios šlapynės, daugiametės pievos bei suformuotos sumedėjusių augalų juostos.
Finansavimo galimybės ūkininkams
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Susisiekimo infrastruktūros ir transporto projektų skyriaus projektų vadovas Andrius Venckus informavo, kad ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir kiti žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai gali pasinaudoti finansine parama naujoms tiesioginės ir juostinės sėjos sėjamosioms įsigyti. Pagal šią priemonę kompensuojama iki 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o didžiausia galima išmokos suma vienam pareiškėjui siekia 80 tūkst. eurų. Kompensuojant dalį sėjamosios kainos siekiama paskatinti ūkius rinktis efektyvesnes ir gamtai palankias žemės dirbimo technologijas, kurios padeda mažinti degalų sąnaudas ir tausoti dirvožemį. 2027–2029 m. neariminei žemdirbystei skatinti iš Modernizavimo fondo skirta dar 26 mln. eurų. Artimiausią kvietimą teikti paraiškas, kuriam numatyta 8 mln. eurų, planuojama paskelbti š. m. gruodžio 1 d.
APVA atstovas taip pat akcentavo, kad prieš teikiant paraišką pareiškėjams rekomenduojama atidžiai susipažinti su finansavimo sąlygų aprašu, įvertinti planuojamos investicijos atitiktį reikalavimams ir pasirengti visus reikalingus dokumentus. Taip pat svarbu laiku pateikti mokėjimo prašymus: pavyzdžiui, pagal 2025 m. kvietimus finansuojamų projektų mokėjimo prašymus būtina pateikti ne vėliau kaip iki 2026 m. gruodžio 30 d. 12.00 val. Laiku pateikti dokumentai yra svarbi sklandaus projektų užbaigimo ir finansavimo lėšų išmokėjimo sąlyga.
Norinčius išsamiau sužinoti apie bearimio ūkininkavimo praktinius taikymo principus kviečiame pasiklausyti tinklalaidės „Žalieji pokalbiai“:
- Ką svarbu žinoti pradedant? (sėjos, tarpiniai augalai ir įsėliai)
- Kokias klaidas daro ūkininkai ir kaip jų išvengti?
Šis renginys yra LIFE projekto „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ iniciatyva.
Projektas „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ (Nr. LIFE20 IPC/LT/000002) yra finansuojamas Europos Sąjungos LIFE programos ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Šiame pranešime spaudai pateikiamas autorių požiūris, ir Europos Komisija nėra atsakinga už bet kokį šios informacijos panaudojimą.
About the Author
