Absoliuti dauguma Lietuvos jaunimo reguliariai atsideda pinigų kokiam nors finansiniam tikslui, tačiau kaupiamas lėšas investuoti ryžtasi gerokai mažesnė dalis. Nors investuojančių jaunuolių per pastaruosius penkerius metus pastebimai padaugėjo, vis dar nemažai jų to nedaro, o pagrindine priežastimi įvardija žinių trūkumą. Tokias tendencijas atskleidžia naujausias SEB banko inciatyva atliktas Baltijos šalių jaunimo tyrimas.
Tyrimo duomenimis būstui, automobiliui, kelionei ar kitam tikslui taupo 92 proc. 18-29 metų amžiaus Lietuvos jaunuolių, tačiau bent į vieną finansinę priemonę yra investavę 55 procentai. 2022 m. vykdyto analogiško tyrimo metu į kokią nors finansinę priemonę investavusio šalies jaunimo dalis buvo mažesnė ir sudarė 30 procentų.
Tarp šiuo metu neinvestuojančių jaunuolių dažniausiai minima priežastis yra žinių stoka: 38 proc. sako nieko nesuprantantys apie investavimą. Antroje vietoje – atliekamų pinigų trūkumas, kurį nurodė 33,5 proc. respondentų. Beveik ketvirtadalis baiminasi prarasti pinigus (beveik 23 proc.) arba abejoja, ar investicija apskritai bus pelninga (22 proc.). Dar 17 proc. sako saugiau besijaučiantys, kai pinigai tiesiog laikomi sąskaitoje.
Neinvestuojančių merginų dalis yra gerokai didesnė ir siekia 55 proc., kai tarp vaikinų šis rodiklis sudaro 31 procentą. Be to, merginos beveik dvigubai dažniau nurodo, kad nesupranta investavimo – taip teigė 45 proc. apklaustų jaunų moterų ir 24 proc. vyrų.
Latvijoje neinvestuojančių dalis tarp 18-29 metų amžiaus gyventojų yra 11 proc. punkto didesnė nei Lietuvoje, o Estijoje – 2 proc. punktais mažesnė.
Kristina Ruseckienė, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė, pažymi, kad jaunų žmonių įprotis taupyti yra labai geras atspirties taškas. Vis dėlto santaupų laikymas banko sąskaitoje nėra pats efektyviausias būdas siekti ilgalaikių finansinių tikslų.
„Apklausos duomenys rodo, kad svarbiausias žingsnis šiandien yra ne rasti didelę pinigų sumą investavimui, o įgyti bazinių žinių ir pradėti nuo aiškių ir suprantamų investicinių sprendimų“, – sako K. Ruseckienė.
SEB banko ekspertės teigimu, norint įveikti baimę investuoti reikėtų pradėti ne nuo vienkartinės didelės investicijos, o reguliaraus mažų sumų skyrimo. Tai leis geriau suprasti, kaip veikia skirtingos investicinės priemonės, įvertinti savo toleranciją rizikai ir formuoti ilgalaikį finansinį įprotį.
„Svarbiausia nėra bandyti atspėti geriausią laiką rinkoje ar greitai uždirbti – kur kas reikšmingesni yra reguliarumas, kantrybė ir pakankamai ilgas investavimo laikotarpis. Kuo anksčiau pradedama, tuo daugiau laiko investicijoms suteikiama augti“, – sako K. Ruseckienė.
Pavyzdžiui, jei žmogus nuo 22 iki 65 metų kas mėnesį investuotų po 50 eurų, o hipotetinė vidutinė metinė investicijų grąža siektų 6 proc., laikotarpio pabaigoje jis būtų sukaupęs apie 121 tūkst. eurų. Pradėjus investuoti tą pačią sumą tik nuo 32 metų, sukaupta suma siektų apie 62 tūkst. eurų. Taigi dešimt metų ankstesnė pradžia tokiu atveju reikštų maždaug 59 tūkst. eurų didesnę sukauptą sumą, nors per tą laiką būtų įmokėta tik 6 tūkst. eurų daugiau nuosavų lėšų. Skirtumą lemia ilgiau veikiantis sudėtinių palūkanų efektas.
Apklausos duomenimis, šiuo metu populiariausios investavimo priemonės tarp Lietuvos jaunimo yra įmonių akcijos, į kurias investuoja beveik 21 proc. visų apklaustųjų, ir biržoje prekiaujami fondai (ETF) – 19 procentų. III pakopos pensijų fondus renkasi 13 proc., II pakopos pensijų fondus – taip pat beveik 13 proc. respondentų.
„Investavimo priemonę verta rinktis ne pagal tai, kas šiuo metu populiariausia, o pagal savo tikslą, investavimo laikotarpį ir tai, kokią riziką žmogus pasirengęs prisiimti. Pradedančiajam svarbu suprasti bent pagrindinius pasirinktos priemonės veikimo principus – nuo to, į ką investuojama, iki galimų vertės svyravimų ir mokesčių. Kai šie dalykai aiškūs, investuoti tampa gerokai mažiau baugu“, – sako K. Ruseckienė.
SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė taip pat pabrėžia, kad investavimas neturėtų būti suprantamas kaip vienos konkrečios priemonės pasirinkimas visam gyvenimui. Keičiantis pajamoms, finansiniams tikslams ar artėjant svarbiems gyvenimo įvykiams, gali keistis ir tinkamiausias investavimo būdas. Todėl kartu su pirmosiomis investicijomis verta ugdyti ir įprotį nuolat domėtis savo finansais – tai padeda priimti sprendimus ne pagal trumpalaikes rinkos tendencijas ar kitų žmonių pasirinkimus, o pagal savo situaciją.
SEB banko užsakymu tyrimą Baltijos šalyse atliko bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 500 lietuvių, 400 estų ir 506 latviai ir estai nuo 18 iki 29 metų.
About the Author
