Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ kviečia rudens keliones automagistrale A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda paversti pažintiniu maršrutu. Keliaujant iš sostinės pajūrio link ar atgal, verta suplanuoti kelis sustojimus ir atrasti netoli pagrindinio kelio esančias vietas, kuriose galima pasivaikščioti, pasigrožėti rudens spalvomis ar geriau pažinti Lietuvos istoriją ir gamtą.
Automagistralė A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda – viena svarbiausių šalies transporto arterijų, jungianti didžiausius Lietuvos miestus ir skirtingus regionus. Vis dėlto, ši magistralė gali būti ne tik kelias į kelionės tikslą, bet ir atspirties taškas trumpiems pažintiniams nuotykiams. Kartais tam pakanka vos kelių papildomų kilometrų ir noro trumpam išlipti iš automobilio.
Nuo išskirtinių gamtos objektų ir senųjų ąžuolų iki Lietuvos laisvės kovų atminimo vietų bei kelių istoriją pasakojančių objektų – pakeliui galima atrasti įvairių sustojimų, įdomių tiek keliaujantiems su šeima, tiek istorija ar gamta besidomintiems žmonėms.
Ruduo – puikus metas tokioms išvykoms. Miškai nusidažo įvairiomis spalvomis, o pasivaikščiojimai tampa proga atsitraukti nuo kelio šurmulio ir pažvelgti į gerai pažįstamą kraštovaizdį kitaip. Kad kelionė būtų maloni ir saugi, sustojimus verta suplanuoti iš anksto, įvertinti atstumus nuo magistralės ir numatyti laiko ne tik nuvykti iki pasirinkto objekto, bet ir ramiai jį apžiūrėti.
Rykantų ąžuolas – gamtos istorija šalia kelio
Jau kone kiekvienas keliaujantis automagistrale yra pastebėjęs viduryje eismo juostų augantį Rykantų ąžuolą, augantį automagistralės skiriamojoje juostoje, ties 22-uoju kelio kilometru, Trakų rajone, Sausių kaimo apylinkėse. Jis dar vadinamas aplinkosaugininko Viktoro Bergo vardu, kuris tiesiant automagistralę tuomet įrodė, kad reikia išsaugoti šį medį.
Dėl savo išskirtinės vietos ir ilgaamžiškumo jis tapo gerai atpažįstamu šio kelio kraštovaizdžio ženklu. Vis dėlto, vairuotojai neturi stabdyti automagistralėje ar bandyti prieiti prie medžio per eismo juostas – tai objektas, kurį galima apžiūrėti pravažiuojant arba sustojus netoliese tik tam skirtose vietose.
Šis medis įdomus ne tik dėl savo amžiaus ir išskirtinės augimo vietos, bet ir dėl su juo siejamo istorinio pasakojimo. Manoma, kad 1812 m. prie šio ąžuolo galėjo būti susitikę dviejų kariuomenių vadai –Napoleonas Bonapartas ir Michailas Kutuzovas.
Kelių muziejus Vievyje – vieta, kur galima pažinti Lietuvos kelių istoriją
Važiuojant nuo Rykantų ąžuolo Vievio link, pavažiavus vos 15 minučių automobiliu, verta užsukti į Vievyje veikiantį Kelių muziejų – įstaigą, skirtą kelininkų darbui ir kelių istorijai. 1995 m. įsteigtas muziejus per tris dešimtmečius išaugo į turtingą kolekciją, pasakojančią, kaip keitėsi Lietuvos keliai, jų tiesimo ir priežiūros technika bei kelininko profesija.
Muziejaus ekspozicija įrengta dviejuose pastato aukštuose, o atskirame angare ir lauko teritorijoje galima apžiūrėti sunkiąją kelių tiesimo bei priežiūros techniką. Muziejuje saugoma daugiau nei 8 tūkst. eksponatų: seni Lietuvos žemėlapiai, nuotraukų albumai, pirmosios knygos apie kelių tiesimą, tiltų ir kelio ženklų maketai, kelininkų įrankiai ir kita su kelių istorija susijusi medžiaga.
Tarp vertingiausių eksponatų – legendinis Žemaičių plento aktas ir 1854 m. Vokietijoje pagamintas arklių traukiamas bitumo katilas. Pastarasis daugelį metų buvo pamirštas senose kelininkų patalpose, kol galiausiai tapo muziejaus kolekcijos dalimi. Daugelį eksponatų muziejui padovanojo patys kelininkai – kartu su išsaugotais daiktais jie perdavė ir savo darbo istorijas.
Lankytojai čia gali ne tik apžiūrėti istorinius eksponatus, bet ir išbandyti interaktyvias veiklas – kelių priežiūros darbų simuliatorių bei papildytosios realybės veidrodį. Muziejuje, kuriuo dabar rūpinasi bendrovė „Kelių priežiūra“, taip pat rengiamos apžvalginės ekskursijos ir edukaciniai užsiėmimai vaikams bei suaugusiesiems. Į juos būtina išankstinė registracija.
Tai – sustojimas, leidžiantis į kelią pažvelgti kitaip – ne tik kaip į maršrutą, kuriuo keliaujame, bet ir kaip į svarbią šalies infrastruktūros bei istorijos dalį. Muziejus gali būti įdomus šeimoms, keliaujančioms su vaikais, technika besidomintiems lankytojams ir visiems, norintiems geriau pažinti Lietuvos kelių bei kelininkų istoriją.
Aukščiausia A1 vieta ir Rauško akmuo – kraštovaizdis, kurį verta pastebėti
Keliaujant automagistrale A1 verta atkreipti dėmesį į vieną iš išskirtinių jos vietų – aukščiausią magistralės tašką, esantį ties 219–220 kilometru. Čia atsiveria galimybė pastebėti, kaip kelias įsilieja į banguojantį Lietuvos kraštovaizdį, o rudenį šią vietovę dar labiau išryškina besikeičiančios gamtos spalvos.
Šioje vietoje esantis Rauško akmuo – dar vienas gamtos objektas, liudijantis Lietuvos kraštovaizdžio įvairovę. 1982 m. rudenį, užbaigus automagistralės ruožo nuo Kauno IX forto iki Kryžkalnio statybos darbus, buvo iškilmingai atidarytas naujasis kelio ruožas. Ties 220 kilometru kelio tiesėjai pasiekė aukščiausią virš Baltijos jūros lygio iškilusią automagistralės vietą. Pagal darbo brėžinius, jos altitudė siekia 180,23 m.
Nuspręsta šį išskirtinį magistralės tašką pažymėti įspūdingu akmeniu. Tinkamas riedulys buvo rastas Šilalės rajone, Pajūrio apylinkėse, Rauško kaime. Tai įdomios tekstūros, net 4,5 m aukščio akmuo.
1986 m., suderinę sprendimą su tuomečiais Šilalės rajono vadovais, kelio projektuotojai parengė automagistralės aukščiausio taško įamžinimo architektūrinio sprendimo projektą. 1987 m. liepos mėnesį akmuo buvo pervežtas į numatytą vietą. Šiam darbui prireikė 60 tonų vilkiko su priekaba ir 75 tonų keliamosios galios krano.
Šiandien aukščiausia A1 vieta ir Rauško akmuo primena ne tik apie Lietuvos gamtos savitumą, bet ir apie automagistralės tiesimo istoriją.
Kryžkalnio Lietuvos partizanų memorialas – istorijos pamoka kelionės kelyje
Toliau vykstant automagistrale Klaipėdos kryptimi, verta suplanuoti sustojimą Kryžkalnyje, prie Lietuvos partizanų memorialo. Memorialas skirtas Lietuvos partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę nelygioje pokario kovoje su sovietų okupantais, atminimui. Tai – reikšminga istorinės atminties vieta, padedanti geriau suprasti sudėtingą XX amžiaus Lietuvos istoriją ir pokario pasipriešinimą okupacijai.
Memorialo projekto autoriai – skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Saulius Pamerneckis. Memorialo kompleksą sudaro lietuviško kalavijo formos, apie 25 metrų aukščio obeliskas, apie 30 metrų ilgio atminimo siena su Vyčio kryžiaus formos plieno stelomis. Jose išpjautos apie 11 tūkstančių žuvusių Lietuvos partizanų pavardės – tai išskirtinis simbolinis pagerbimas žmonėms, kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę.
Memorialo teritorijoje taip pat yra Nežinomo Partizano kapas ir pagerbimo aikštė.
Tai yra ne tik lankytinas objektas, bet ir vieta susikaupimui, pagarbai bei istorinei atminčiai. Sustojimas Kryžkalnio memoriale gali tapti prasminga kelionės dalimi – čia galima ne tik trumpam atsikvėpti keliaujant A1 magistrale, bet ir geriau pažinti Lietuvos istoriją, prisiminti už laisvę kovojusius žmones bei apmąstyti jų pasiaukojimo reikšmę šiandien.
Naudingi patarimai keliautojams
„Via Lietuva“ kviečia patirti šiuos maršrutus ir keliauti ne tik patogiai, bet ir lėtai, pažįstant šalies gamtą, istoriją, kultūros paveldą ir kelių inžinerijos raidą.
Planuojant kelionę pažintiniais maršrutais, svarbu iš anksto numatyti ir saugias sustojimo vietas. Norint apžiūrėti lankytinus objektus, pasigrožėti kraštovaizdžiu ar įamžinti kelionės akimirkas, automobilį reikėtų statyti tik tam skirtose aikštelėse ar kitose saugiose vietose, kuriose netrukdoma eismui. Sustoti važiuojamojoje dalyje, kelio vingiuose ar kitose prasto matomumo vietose pavojinga tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams.
Rudenį keliaujant svarbu įvertinti ir besikeičiančias eismo bei oro sąlygas. Dažnesnis lietus, rūkas, šlapia kelio danga ir ant asfalto nukritę lapai gali pabloginti sukibimą su keliu, o trumpėjantis šviesusis paros metas – matomumą. Todėl vairuotojams rekomenduojama rinktis oro ir kelio sąlygas atitinkantį greitį, padidinti atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ir vengti staigių stabdymo bei vairavimo manevrų. Esant rūkui ar prastam matomumui, svarbu tinkamai naudoti transporto priemonės žibintus.
Vairuojant miškingose vietovėse ir mažesnio eismo intensyvumo keliuose reikėtų išlikti ypač budriems dėl į kelią galinčių išbėgti laukinių gyvūnų. Rudenį, ypač ankstyvą rytą ir vakare, svarbu atidžiai stebėti kelkraščius ir pasirinkti tokį greitį, kad prireikus būtų galima saugiai sustoti.
Prieš kelionę rekomenduojama įvertinti kelių būklę, ypač rajoniniuose keliuose ir žvyro dangos atkarpose, pasidomėti vykdomais kelio darbais bei galimomis eismo spūstimis. Taip pat verta pasitikrinti orų prognozę, suplanuoti sustojimus ir, jei įmanoma, kelionę pradėti anksčiau, kad nereikėtų skubėti. Planuojant sustojimus prie lankytinų objektų, automobilį reikėtų palikti tik tam skirtose vietose, netrukdant eismui ir gerbiant vietos bendruomenes bei gamtinę aplinką.
Saugios kelionės prasideda nuo pasiruošimo, tačiau ne mažiau svarbus ir atsakingas elgesys kelyje. Vairuotojai raginami neskubėti, stebėti besikeičiančias sąlygas ir prireikus koreguoti kelionės planus. Aktualią informaciją apie valstybinės reikšmės kelių būklę, eismo sąlygas ir ribojimus galima rasti interneto svetainėje www.eismoinfo.lt.
Apie AB „Via Lietuva“
„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.
About the Author
