Gluosnio šventykla, bičių koriai ant rektorių paminklų ir vabalų menas – tai tik keletas iš kūrybingų idėjų, pristatomų šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete (VDU) viešai eksponuojamuose studentų darbuose. Rugsėjo pradžioje Ispanijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Lietuvos ir kitų šalių studentai parengė savo vizijas, kaip užtikrinti gerovę ne tik žmonėms, bet ir medžiams, grybams bei kitoms gyvybės formoms. Projektai siūlė galimus atnaujinimus VDU Žemės ūkio akademijos teritorijai.
Projektas „Ekosisteminio sąmoningumo laboratorija: miestai visoms gyvybės formoms“ buvo intensyvi transdisciplininė laboratorija Kaune, kurioje dalyvavo skirtingų sričių studentai iš visos Europos. Laboratorija uždavė paprastą klausimą – kaip eiti anapus į žmogų orientuoto požiūrio? Studentai, susibūrę į mišrias tarptautines komandas, savo projektuose įsivaizdavo, kaip Akademijos miestelyje būtų galima palaikyti žmogaus sugyvenimą su įvairiomis kitomis gyvybės formomis.
Vienas iš laboratorijos iniciatorių, VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros vedėjas dr. Gytis Dovydaitis pažymi, kad klimato krizė yra didžiausias žmoniją ištikęs iššūkis visoje civilizacijos istorijoje: ne tik dėl savo trukmės, apimties ir keliamo pavojaus gyvybei, bet ir dėl to, kad jis reikalauja naujų mąstymo modelių. Žmogus ir gamta yra supriešinami dar nuo šumerų civilizacijos laikų. Tuomet prasidėję didelio masto išteklių išgavimo procesai stiprėja iki pat šių dienų. Šio paveikslo centre yra žmogus, tačiau toks požiūris nėra tinkamas siekiant adekvačiai reaguoti į klimato krizę.
„Alternatyvių paveikslų apstu: dalį siūlo tokie teoretikai kaip Donna Haraway, Bruno Latour ar Timothy Morton, dalį – įvairios gentinės bendruomenės Amazonėje ar Afrikoje. Tikime, kad trečiasis alternatyvių paveikslų šaltinis yra jauni žmonės, kuriems klimato krizė gyvybiškai aktualiausia. Ši savaitė įrodė, kad jų vaizduotė nepaprastai pajėgi eiti anapus žmonijai įprastų mąstymo šablonų. Tai didelis vilties gūsis“, – teigia dr. G. Dovydaitis.
Gluosnio laistymas kaip ritualas
Kaip pastebi laboratorijos organizatoriai, projektus parengė labai įvairių sričių studentai – nuo architektūros, menotyros ir miškininkystės iki IT, teisės ir filosofijos. Daugiau nei pusė dalyvių buvo svečiai iš užsienio, todėl siūlytos idėjos išsiskyrė tarptautine patirtimi ir netikėtais sprendimais.
Pavyzdžiui, vienas projektas atkreipė dėmesį į VDU Žemės ūkio akademijos teritorijoje augantį gluosnį. Kadangi jis auga toli nuo vandens šaltinio, studentai siūlė aplink medį pastatyti platformą su suoliukais, kurioje būtų renkamas lietaus vanduo, skirtas gluosnio ekosistemai. Tuo pačiu, pasak studentų, tai būtų kaip savotiška šventykla, kurios centre esantis gluosnis simbolizuoja ramybę, o jo laistymas yra tarsi ritualas, priartinantis žmogų prie gamtos.
Studentai taip pat tyrinėjo, kaip VDU Žemės ūkio akademijos teritorija galėtų tapti bitėms draugiškesne erdve: kita iniciatyva pakvietė sukurti savotišką bičių mitybos tinklą, kuris užtikrintų jų išgyvenimą ištisus metus. Augalai, medžiai ir netgi teritorijoje esantys rektorių paminklai būtų pritaikyti bitėms, jų maitinimuisi, korių statymui ir sugyvenimui su universiteto bendruomene. Studentus įkvėpė tiek prancūzų filosofas Bruno Latouras, pabrėžęs, kad žmonės visuomet buvo gamtos dalis, tiek lietuvių mitologija, kurioje bites globojo dievai Bubilas ir Austėja. Viliamasi, kad ši erdvė bus naudinga ir bitininkystės studijoms.
Vabalų išgraužti takai medžio žievėje – menas
Kitas projektas siekė pasirūpinti Akademijoje augančiais grybais, lauminiais mažūniais, kuriuos nuolat naikina automatinės vejapjovės. Šie grybai dygsta ratais, taip vadinamais „raganų ratilais“, ir yra laikomi delikatesu. Studentai pasiūlė būdus apsaugoti lauminius mažūnius ir leisti jiems augti natūraliai: akmenimis pažymėti grybų augimo vietą, kad vejapjovė jų nenupjautų ir vejoje išliktų apsaugotos bioįvairovės salelės.
Kūrybingas idėjas įkvėpė ir vabalai, kurie laikomi kenkėjais – žieviagraužiai tipografai, besimaitinantys daugiausia eglių medynais. Studentai ėmėsi užduoties pakeisti neigiamą nusistatymą prieš juos, kadangi šie vabalai naudingi ekosistemoms ir bioįvairovės palaikymui, puola tik silpnus ar pažeistus medžius. Siūloma palaikyti natūralų gyvenimo ciklą ir leisti visoms teritorijos būtybėms maitintis nukritusiais, pažeistais medžiais. Be to, studentai tikino, kad vabalų išgraužti takai medžio žievėje gali būti laikomi menu, todėl verta vejapjove atkartoti tokius pačius takus ir žolėje. Likusios aukštesnės žolės dėka, vejoje būtų išsaugota gyvesnė ekosistema.
Gyvas paviljonas bendram buvimui su gamta
Dar vienas projektas ieškojo būdų užtikrinti, kad VDU Žemės ūkio akademijos lauko erdvės būtų patogios ne tik mokymuisi ar žmonių susibūrimams, bet ir bendram buvimui su medžiais, vabzdžiais ir kitais gyvais organizmais. Studentai įsivaizdavo gyvą paviljoną, sudarytą iš medžių, samanų ir grybų, kuris būtų ekosistemos dalis ir kartu taptų užuovėjos, mokymosi, bendravimo vieta ne tik žmonėms, bet ir kitoms gyvybės formoms.
Galiausiai, studentai susirūpino ir kamanių gerove: kaip sukurti bendrą aplinką, kurioje šie vabzdžiai klestėtų, o su jais saugiai sugyventų ir žmonės? Siūloma auginti daugiau vejų ir kamanėms tinkamų krūmų, kurie blokuotų automobilių ir kitą triukšmą, sumažinti betoninius takus, suformuoti kalvas, kurių dirvožemis apsaugo kamanių lizdus nuo skendimo lietaus metu.
Studentai, pasirašę kamanių atstovais, parengė laišką Seimui, prašydami persvarstyti įstatymus, dėl kurių kamanėms sunku klestėti miestų teritorijose, tiksliau – savivaldybių įvedamas taisykles, kurios riboja leistiną žolės ir vejos aukštį. Pasak studentų, dėl to yra naikinami kamanių lizdai ir miršta motinėlės.
Praktinį idėjų įgyvendinimą po laboratorijos aptarė laikinai vykdantis VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio funkcijas doc. dr. Rytis Skominas, kanclerio pavaduotoja dr. Laima Skauronė, mokslininkai ir projekto sumanytojai.
Susipažinti su studentų idėjų vizualizacijomis galima VDU Žemės ūkio akademijos Centriniuose rūmuose (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.) iki spalio 30 d.
Programą organizavo Vytauto Didžiojo universitetas, bendradarbiaudamas su Alikantės (Ispanija), Silezijos (Lenkija), Primorskos (Slovėnija) universitetais, Bretanės nacionaline architektūros mokykla (Prancūzija) bei Estijos ir Vilniaus dailės akademijomis, rėmė Europos universitetų aljansas „Transform4Europe“ ir „Erasmus+“.
About the Author
