Pasak klimatologo Silvestro Dikčiaus, klimato kaita Lietuvoje jau seniai nėra abstrakti ateities prognozė – konkrečius orų pokyčių ženklus galima matyti ir jausti jau šiandien. Prognozuojama, kad iki 2035-ųjų šalyje dažnės karščio bangos, tropinės naktys, intensyvios liūtys, vandens užtvindymai. Besikeičiančių gamtos rizikų pasekmes fiksuoja ir draudikai – sparčiai auga gamtos stichijų sukeliami nuostoliai.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, skaičiuojant nuo 1961 iki 2025 metų vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje kilo maždaug 0,4 laipsnio per dešimtmetį, o penki šilčiausi šio laikotarpio metai patenka į laikotarpį nuo 2019-ųjų.
Jeigu toks tempas išliktų, vidutinė temperatūra pakiltų 3-4 laipsniais per šimtmetį − o tai jau labai didelis klimato pokytis. Galima palyginti: skirtumas tarp priešindustrinio laikotarpio vidutinės pasaulio temperatūros ir ledynmečio tėra maždaug 6 laipsniai. Tokio temperatūros skirtumo pakako, kad didelę Europos dalį dengtų ledynai, o jūros lygis būtų apie 120 metrų žemesnis.
Kas laukia iki 2035-ųjų
Pasak S. Dikčiaus, nors visiškai naujų gamtos stichijų mūsų šalyje dėl šylančio klimato greičiausiai neatsiras, vis tik pasikeis jų dažnis: tai, kas nutikdavo retai, patirsime gerokai dažniau arba labai dažnai.
„Per artimiausius 5–10 metų labiausiai tikėtinas jau dabar susiformavusių tendencijų tęsinys: daugiau karštų dienų ir tropinių naktų, trumpesnės bei mažiau stabilios žiemos, dažnesni intensyvių liūčių epizodai ir didesnė lokalaus užtvindymo rizika. Kartu išliks ir sausrų tikimybė – daugiau kritulių per metus nebūtinai reiškia, kad jie bus tolygiai pasiskirstę. Lietus dažniau iškrenta trumpesniais, bet intensyvesniais epizodais, o tai didina staigių užliejimų, rūsių, kiemų ir gatvių užtvindymo riziką“, – sako klimatologas.
S. Dikčius pažymi, kad gera to iliustracija – šių metų vasara. Šiemet liepą Lietuvoje iškrito 161 proc. mėnesio kritulių normos, buvo fiksuotos stichinės liūtys ir iki 3 cm dydžio kruša. O rugpjūčio 22 d. audros metu daug kur vėjo stiprumas pasiekė stichinio, o kai kur net katastrofinio meteorologinio reiškinio kriterijus.
Klimatologas atkreipia dėmesį, kad dalis pavojingiausių reiškinių į oficialią statistiką apskritai nepatenka: „Škvalinis vėjas dažnai siaučia siaurame ruože, todėl gali išvartyti medžius ar apgadinti pastatus, tačiau nepatekti į meteorologijos stoties stebimą lauką, ir todėl oficialioje vėjo statistikoje likti neužfiksuotas.“
Kokio dydžio nuostolių sukelia gamtos jėgos
Klimato kaitos pokyčius patvirtinti gali ir draudikai, iliustruodami juos turimais turto žalų duomenimis. Per devynis 2026 m. mėnesius „Lietuvos draudimas“ jau užregistravo daugiau gamtos stichijų sukeltų turto žalų nei per visus 2025 ar 2024 metus.
„Nors žalų statistika nėra klimato pokyčio matavimo priemonė, vis tik ji parodo finansinę gamtos reiškinių išraišką. Tai, ką klimatologai mato temperatūros ir kritulių kreivėse, mes matome užlietų rūsių, apgadintų stogų ir automobilių bei augančių žalų išmokų statistikoje. Gamtos rizikų nebegalima vertinti, kaip retai pasitaikančių išimčių. Joms reikia ruoštis nuolat – prižiūrėti turtą, įvertinti silpnąsias jo vietas ir pasirūpinti draudimo apsauga“, – sako A. Juodeikis.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, gamtos jėgos gyventojams smogia ne tik dažniau, bet ir finansiškai skaudžiau. Išskirtinai daug žalos Lietuvos gyventojų turtui pridarė šių metų vasara – per tris jos mėnesius buvo užregistruota kone 10 tūkst. kreipinių dėl gamtos jėgų nuostolių. Tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais jų buvo gauta 2,5 tūkst., taigi šiemet vasaros gamtos žalų skaičius išaugo kone 4 kartus.
Tuo metu paskutinė žiema, pagal gamtos jėgų žalų skaičių, taip pat buvo intensyviausia per pastaruosius šešerius metus.
„Gruodžio-vasario mėnesiais buvo užregistruota 11,5 tūkst. žalų gyventojų būstui, ir tai yra 42 proc. daugiau nei 2024-2025 m. žiemą. Išaugo ne tik įvykių skaičius, bet ir jų sudėtingumas – vidutinė gamtos jėgų žiemą sukeltos žalos suma per metus paaugo 30 proc. ir viršijo 1,1 tūkst. eurų“, – sako draudimo bendrovės žalų ekspertas.
Kaip pasiruošti stichijų šėlsmui
S. Dikčius pabrėžia, kad pirmiausia reikėtų ruoštis dažnesnėms karščio bangoms, intensyvioms liūtims ir patvinimams: „Verta pasirengti tam, kad vanduo ir trumpalaikiai ekstremalūs reiškiniai taps didesne rizika. Dėl to reikėtų prižiūrėti lietvamzdžius ir drenažą, stebėti stogo ir šalia namų augančių medžių būklę, užliejamose vietose nestatyti jokių statinių ir nekurti ten gerbūvio“.
Sveikatos priežiūros požiūriu, pasak klimatologo, svarbiausia bus apsisaugoti nuo karščio, ypač vyresnio amžiaus ir sergantiems lėtinėmis ligomis žmonėms. Namuose vis svarbiau bus ne tik šildymas žiemą, bet ir apsauga nuo perkaitimo vasarą – nuo saulės apsaugotos vietos, gera ventiliacija, vėsinimas. „Mano nuomone, Lietuvoje mes vis dar nuvertiname karščio, ypač naktinio, poveikį žmonių sveikatai“, – komentuoja klimato ekspertas.
About the Author
