Lietuvos regionuose ne tik daugėja naujų verslų – čia jau veikia ir formuojasi aukštesnės pridėtinės vertės sektoriai, turintys galimybių toliau augti. Inovacijų agentūros atlikta analizė atskleidė 44 susiformavusias ir 39 besiformuojančias tokių veiklų nišas skirtingose šalies apskrityse. Nuo inžinerinių paslaugų iki elektros įrangos ir transporto priemonių gamybos – tyrimas rodo, kad kryptingai stiprinant jau turimas regionų kompetencijas galima sudaryti sąlygas didesnės vertės produktų kūrimui ir verslo plėtrai.
Pernai Lietuvoje įsteigta daugiausia įmonių per pastarąjį penkmetį – 14 939. Iš jų 7 739 įregistruotos Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, o 7 200 – Sostinės regione. Tai jau antri metai iš eilės, kai regionai lenkia sostinę pagal naujų įmonių skaičių.
Aukštesnės pridėtinės vertės (APV) sektoriai apima pažangesnę gamybą ir žinioms imlias paslaugas – nuo elektros įrangos bei mašinų gamybos iki inžinerijos ir informacinių technologijų. Nors šių veiklų potencialas matomas įvairiose Lietuvos apskrityse, jų kuriama vertė kol kas pasiskirsčiusi netolygiai.
Praėjusių metų duomenimis Vilniaus apskrityje buvo sukuriama 75,3 proc. visos šalies APV sektorių pridėtinės vertės, čia dirbo 63,9 proc. šių sektorių darbuotojų. Tuo metu penkiose mažesnėse apskrityse – Alytaus, Marijampolės, Telšių, Utenos ir Tauragės – kartu dirbo 4,1 proc. šalies APV sektorių darbuotojų. Todėl regionų augimui svarbu ne tik naujų įmonių steigimasis, bet ir jau veikiančių verslų technologinis atsinaujinimas bei didesnės vertės produktų kūrimas.
Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo, augantis verslumas ir regionuose veikiančių įmonių potencialas, naujų investuotojų pritraukimas į regionus sudaro pagrindą stiprinti jų konkurencingumą ir kurti daugiau ekonominės vertės visoje Lietuvoje.
„Mūsų tikslas – kad vis daugiau regionuose veikiančių įmonių kiltų vertės grandine aukštyn, diegtų inovacijas, kurtų konkurencingus produktus ir stiprintų savo pozicijas tarptautinėse rinkose. Dirbame, kad kiekvienas regionas galėtų išnaudoti savo ekonomines stiprybes ir kurti daugiau vertės. Tam nuosekliai stipriname verslui reikalingą infrastruktūrą – visoje Lietuvoje jau veikia 19 „Spiečiaus“ aktyvaus verslo erdvių, kur verslininkai gali gauti ekspertines konsultacijas, ugdyti kompetencijas ir rasti pagalbą verslo plėtrai“, – sako E. Grikšas.
Inžinerinės paslaugos ir pažangesnė gamyba – galimybės augti už didmiesčių ribų
Viena plačiausiai Lietuvos apskrityse paplitusių aukštesnės pridėtinės vertės nišų – architektūros ir inžinerijos veikla, kuri tyrime išskirta net devyniose apskrityse. Mašinų ir įrangos gamyba kaip APV niša identifikuota aštuoniose apskrityse.
Nors daugelyje apskričių inžinerines paslaugas teikia nedidelės, daugiausia vietos rinkoje veikiančios įmonės, jų sukauptos kompetencijos sudaro pagrindą tolesnei plėtrai. Stiprinant šias veiklas ir padedant įmonėms pasiekti naujas rinkas, atsirastų daugiau galimybių augti ir už savo regiono ribų.
Pasak Inovacijų agentūros Verslo produktyvumo departamento vadovo Justino Didikos, svarbiausia atpažinti jau egzistuojančias regionų stiprybes ir sudaryti sąlygas įmonėms jas išnaudoti.
„Regionų potencialas slypi ne tik naujų verslų kūrime, bet ir jau veikiančiose įmonėse bei jų sukauptose kompetencijose. Matome perspektyvių krypčių nuo elektros įrangos ir transporto priemonių gamybos iki inžinerinių paslaugų. Stiprindami šias veiklas, skatindami inovacijas ir padėdami įmonėms kurti aukštesnės vertės produktus, galime dar labiau integruoti lokalias vertės grandines, auginti regionų konkurencingumą ir mažinti ekonominius skirtumus“, – sako J. Didika.
Kiekviena apskritis turi savų stiprybių ir augimo krypčių
Tyrimas rodo, kad aukštesnės pridėtinės vertės sektorių plėtrai regionuose nebūtina kurti visiškai naujų ekonominių veiklų. Daug galimybių slypi jau veikiančiose pramonės ir paslaugų įmonėse – stiprinant jų technologinius pajėgumus, didinant darbo našumą ir kuriant aukštesnės vertės produktus.
· Panevėžio apskritis – transporto priemonių ir elektros įrangos gamyba. Transporto priemonių ir jų dalių gamyba yra viena ryškiausių apskrities specializacijų. Tolesnės plėtros galimybės siejamos su gamybos efektyvumo didinimu, technologiniu atsinaujinimu ir perėjimu prie aukštesnės vertės produktų.
· Šiaulių apskritis – elektros įrangos gamyba. Ši veikla tyrime išskiriama kaip viena apskrities stiprybių. Aukštesnės pridėtinės vertės sektoriai Šiaulių apskrityje jau sukuria daugiau nei ketvirtadalį (27,6 proc.) visos apskrities pridėtinės vertės. Tai rodo reikšmingą šių veiklų vaidmenį regiono ekonomikoje.
· Klaipėdos apskritis – jūrinė pramonė ir transporto įrangos gamyba. Viena ryškiausių apskrities specializacijų – kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba. Tolesnės plėtros galimybės siejamos su aukštesnės vertės laivų projektavimu, specializuotais sprendimais ir technologiniu atsinaujinimu.
· Alytaus apskritis – elektros įrangos gamyba ir inžinerinė pramonė. Elektros įrangos gamyba tyrime išskiriama kaip apskrities stiprybė, o mašinų gamyba ir inžinerinės paslaugos – kaip perspektyvios plėtros kryptys. Augimo galimybės siejamos su automatizavimu, technologinių kompetencijų stiprinimu ir nuosavų produktų kūrimu.
· Marijampolės apskritis – transporto priemonių bei mašinų ir įrangos gamyba. Transporto priemonių gamyba tyrime įvardijama kaip apskrities stiprybė, o mašinų ir įrangos gamyba – kaip susiformavusi niša. Šių veiklų potencialą galima stiprinti modernizuojant technologijas, didinant darbo našumą ir kuriant naujus produktus.
Regionų bendradarbiavimas galėtų atverti naujų plėtros galimybių. Pavyzdžiui, Kauno ir Marijampolės apskrityse transporto priemonių gamyba priskiriama prie stipriausių APV veiklų, o Alytaus apskrityje išskiriamos elektros įrangos gamybos stiprybės bei mašinų gamybos potencialas. Glaudesnis šių ir kitų susijusių pramonės įmonių bendradarbiavimas galėtų padėti stiprinti tiekimo grandines, dalytis technologinėmis kompetencijomis ir kurti aukštesnės vertės produktus.
Kas padėtų regionų verslams augti sparčiau?
Tolesnei aukštesnės pridėtinės vertės sektorių plėtrai regionuose svarbiausia spręsti kvalifikuotų specialistų trūkumo problemą, skatinti technologinį atsinaujinimą ir naujų produktų kūrimą. Tyrimas taip pat atskleidė poreikį stiprinti įmonių galimybes pritraukti finansavimą ir plėstis į naujas rinkas.
Pasak Inovacijų agentūros Verslo produktyvumo departamento vadovo Justino Didikos, skirtingų regionų augimui reikalingi jų ekonomines stiprybes atitinkantys sprendimai.
„Ten, kur jau veikia stiprios įmonės, svarbu padėti joms investuoti į technologijas, kurti nuosavus produktus ir plėstis užsienio rinkose. Kituose regionuose pirmiausia reikia stiprinti ekosistemą – specialistų rengimą, verslo ir mokslo bendradarbiavimą ar padėti įmonėms pasirengti investicijoms. Taip pat derinti sprendimus ir tarp apskričių, ypač kur ryškėja tos pačios ar glaudžiai susijusios aukštesnės pridėtinės vertės nišos. Esmė – ne visiems regionams siūlyti tas pačias priemones, o padėti kiekvienam išnaudoti turimas stiprybes ir pašalinti konkrečias augimo kliūtis“, – sako J. Didika.
Apie analizę
Inovacijų agentūros analitikų atliktoje analizėje įvertintas visų dešimties Lietuvos apskričių verslumo potencialas aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose, nustatytos perspektyvios ekonominės veiklos, jų plėtros kliūtys ir galimos augimo kryptys. Papildomai analizuotos septynios tikslinės savivaldybės – Šalčininkų, Lazdijų, Tauragės, Jurbarko, Mažeikių, Anykščių ir Šakių rajonų. Jos atrinktos atsižvelgiant į geografinę ir ekonominę specifiką: dalis yra pasienio teritorijose, kitose siekiama stiprinti vietos verslumo ekosistemą ir sudaryti palankesnes sąlygas smulkiojo bei vidutinio verslo plėtrai.
Su išsamia „Regionų verslumo potencialo aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose identifikavimo metodika ir analize“ susipažinti galima čia.
About the Author
