Išaugusios degalų kainos verčia iš naujo skaičiuoti transporto išlaidas – dyzelinių automobilių ekonominis pranašumas ima blėsti, o elektromobiliai tampa vis populiaresni. Ilgesnis jų nuvažiuojamas atstumas, didesnis modelių pasirinkimas ir mažesnės kelionių išlaidos verčia iš naujo atsakyti į klausimą – ar dyzelinas vis dar apsimoka?
Pokyčiai skatina tiek gyventojus, tiek verslą domėtis elektromobiliais ir alternatyviais automobilio naudojimo būdais, įskaitant ilgalaikę nuomą su paslaugomis.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2026 metų rugsėjį Lietuvoje įregistruota beveik 40 proc. daugiau elektrinių automobilių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nors dyzeliniai automobiliai vis dar sudaro didžiąją šalies automobilių parko dalį, elektromobilių populiarumas nuosekliai auga.
„Automobilio pasirinkimą dažniausiai lemia racionalūs argumentai, o vienas svarbiausių – jo poveikis asmeniniam ar įmonės biudžetui. Dar prieš kelerius metus elektromobilis daugeliui atrodė brangi ir ne itin praktiška alternatyva. Tačiau technologijos sparčiai tobulėja, o didėjančios degalų kainos keičia ekonominius skaičiavimus. Elektromobilis vis dažniau pasirenkamas ir dėl galimybės sutaupyti“, – sako „Europcar Lietuva“ vadovas Einoras Čiagus.
Ar dyzelinas praranda ekonominį pranašumą?
Prieš dešimtmetį dyzelinas Lietuvoje kainavo maždaug eurą už litrą, bet šiandien jo kaina yra gerokai didesnė. Tuo tarpu elektromobilių technologijos per šį laikotarpį reikšmingai pažengė į priekį – padidėjo nuvažiuojamas atstumas, išsiplėtė modelių pasirinkimas ir įkrovimo infrastruktūra.
Jeigu palygintume du panašaus dydžio automobilius, dyzelinis visureigis, 100 kilometrų sunaudojantis 7 litrus degalų, esant dabartinei vidutinei 2,21 euro litro kainai, šiam atstumui pareikalautų apie 15,50 euro. Tuo tarpu elektrinis visureigis, 100 kilometrų sunaudojantis 20 kWh elektros energijos, įkraunamas namuose už maždaug 0,25 euro už kilovatvalandę, tam pačiam atstumui sunaudotų elektros už 5 eurus.
Taigi dabartinėmis kainomis važiuoti dyzeliniu automobiliu gali kainuoti daugiau nei tris kartus brangiau negu namuose įkraunamu elektromobiliu. Per metus nuvažiuojant 20 tūkst. kilometrų, vien degalų ir elektros sąnaudų skirtumas siektų apie 2 100 eurų, o naudojantis viešosiomis įkrovimo stotelėmis – apie 1 900 eurų.
„Dyzeliniai automobiliai ilgą laiką buvo laikomi ekonomišku pasirinkimu, ypač daug važinėjantiems vairuotojams. Tačiau šiandien vien degalų sąnaudų požiūriu situacija keičiasi. Kuo daugiau kilometrų nuvažiuojama, tuo didesnis gali būti elektromobilio ekonominis pranašumas. Žinoma, vertinant bendras išlaidas būtina įskaičiuoti ir automobilio įsigijimo ar nuomos, draudimo bei priežiūros kaštus“, – aiškina E. Čiagus.
Pasak jo, nors „Europcar“ ilgalaikės nuomos su aptarnavimu klientų, teikiančių elektromobiliams pirmenybę, kol kas išlieka gana nedaug – apie 5 proc., tačiau pastaruoju metu išaugus degalų kainoms, susidomėjimas elektromobiliais pradėjo didėti. Taip pat tapo populiarūs iš tinklo kraunami hibridiniai modeliai. Šią tendenciją lemia ir įmonėms taikoma palankesnė mokestinė aplinka.
Elektromobiliai – ilgalaikė alternatyva
Degalų akcizo mažinimas trumpuoju laikotarpiu galėtų palengvinti finansinę naštą gyventojams ir verslui, tačiau ilgalaikių problemų neišspręstų. Lietuva negali daryti įtakos pasaulinėms naftos kainoms, o Europos Sąjungoje aplinkosaugos reikalavimai, tikėtina, ir toliau griežtės.
„Benzino ir dyzelino atveju esame priklausomi nuo importuojamų išteklių. Tuo tarpu elektros energiją galime gaminti ir Lietuvoje. Nors elektros kainos biržoje smarkiai svyruoja, vartotojams tai gali būti ir naudinga“, – sako E. Čiagus.
Pavyzdžiui, rugsėjį, VERT duomenimis, elektros kainos dieną buvo mažesnės nei naktį ir gerokai skyrėsi nuo kainų piko valandomis.
About the Author
