Parduotuvės lentynoje du lietuviško medaus indeliai gali atrodyti beveik vienodai, tačiau jų kainos skiriasi. Vienas pažymėtas Europos Sąjungos ekologinės gamybos ženklu, kitas – ne. Kas lemia šį skirtumą ir už ką moka ekologišką medų pasirinkęs vartotojas?
Ekologinė bitininkystė reikalauja papildomų pastangų
Ekologiško medaus gamyba – tai ne vien sprendimas nenaudoti tam tikrų cheminių priemonių. Ekologinės bitininkystės reikalavimai apima bityno vietos parinkimą, bičių priežiūrą, naudojamas medžiagas, bičių maitinimą ir medaus tvarkymą.
Pagal Europos Sąjungos ekologinės gamybos taisykles, trijų kilometrų spinduliu aplink bityną nektaro ir žiedadulkių šaltiniai iš esmės turi būti ekologinės kultūros, laukinė augalija arba miškai.
Zarasų rajone, netoli Sartų, Šlapių kaime įsikūręs sertifikuotas ekologinis Vaitukaičių šeimos bitynas „Medūkis“. Dalia Vaitukaitienė ir jos vyras Rimas ne tik gamina medų bei kitus bičių produktus, bet ir rengia edukacijas, kuriose lankytojai gali susipažinti su bičių gyvenimu ir medaus atsiradimu. Dalia daugiau kaip dvidešimt penkerius metus dirba miškininke, todėl ryšys su vietos gamta ir jos pažinimas užima svarbią vietą šeimos veikloje.
„Ekologinė bitininkystė prasideda nuo sprendimų, kurių medaus pirkėjas dažniausiai nemato. Svarbu, kur stovi aviliai, kaip prižiūrimos bitės, kokias priemones naudojame. Visa tai reikalauja papildomo planavimo ir atsakomybės“, – apie šeimos bityno medų pasakoja Vaitukaičiai.
Šis pavyzdys primena, kad medaus savybes lemia konkreti vietovė ir sezono augalija. Tačiau ekologinis ženklas pirmiausia liudija ne apie medaus skonį, o apie patikrintą gamybos būdą.
Papildomi reikalavimai – papildomos išlaidos
Ekologinio bityno veikla kontroliuojama, todėl bitininkai turi tvarkyti dokumentus, užtikrinti produkcijos atsekamumą, laikytis nustatytų reikalavimų ir sudaryti sąlygas patikroms. Sertifikavimas taip pat kainuoja ir reikalauja laiko. Vis dėlto sertifikavimo išlaidos – tik viena galimos didesnės kainos dalis. Galutinę medaus kainą lemia ir darbo sąnaudos, įranga, pakavimas, bityno dydis bei derlius. Pastarasis ypač priklauso nuo gamtos sąlygų: net ir tinkamai prižiūrint bites, nepalankus oras gali sumažinti medunešį.
Ignalinos rajone, Garbšių piliakalnio papėdėje, sertifikuotą ekologinį bityną „Garbšių bitė“ puoselėja Artūras Roguckis. Bitininkystę pradėjęs nuo dešimties bičių šeimų, jis per maždaug penkerius metus išplėtė bityną iki 34 šeimų. Vienas jo bityno išskirtinumų – tamsus lipčiaus medus. Tačiau ūkininkauti gamtos apsuptyje reiškia susidurti ir su netikėtumais: 2025 metais į bityną kelis kartus užsuko meška, apvertė avilius, o bitininkui teko gelbėti bičių šeimas ir pasirūpinti papildoma apsauga.
„Giminėje bitininkystės tradicijų nebuvo, tad teko pradėti nuo pradžių: skaityti knygas, ieškoti informacijos internete, klausinėti patyrusių bitininkų ir mokytis iš jų patarimų“, – pasakoja A. Roguckis.
Artūro patirtis parodo, kad už medaus stiklainio slypi nuolatinis mokymasis, priežiūra, investicijos bei gamtos keliama rizika. Ekologinės gamybos taisyklių laikymasis yra papildomas šio darbo aspektas, nors vien sertifikatas savaime nenulemia konkrečios pardavimo kainos.
Kaip atpažinti ekologišką medų?
Ant supakuoto ekologiško medaus etiketės turi būti Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas, kontrolės įstaigos kodas ir žaliavų žemės ūkio kilmės nuoroda. Lietuvoje ekologinę gamybą sertifikuoja ir kontroliuoja VšĮ „Ekoagros“, kurios kodas: LT-EKO-001. Užrašai „natūralus“, „iš gamtos“ ar „kaimiškas“ savaime nereiškia, kad medus sertifikuotas kaip ekologiškas.
Taigi, rinkdamasis ekologišką medų, vartotojas moka ne už pažadą, kad jis bus skanesnis ar sveikesnis, o už nustatytų ekologinės gamybos reikalavimų laikymąsi ir kontroliuojamą gamybos būdą.
Daugiau informacijos apie ekologišką medų, sertifikavimo sistemas ir ekologiškus Lietuvos bitynus – svetainėje medauskultura.lt.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medaus kultūros draugijos projektą, finansuojamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos lėšomis.
About the Author
