Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir jų sukeliamos pasekmės asmens sveikatai, socialinei aplinkai bei visuomenės saugumui išlieka viena svarbiausių visuomenės sveikatos ir socialinės politikos problemų Lietuvoje. Šios problemos sudėtingumas lemia poreikį įgyvendinti integruotą, nuoseklią ir pagrįstą politiką, apimančią visas pagrindines intervencijų sritis – nuo prevencijos iki žalos mažinimo.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – NTAKD) parengė 2026 m. leidinį „Psichoaktyviosios medžiagos: tendencijos ir pokyčiai 2026 m.“, kuriame pateikiama psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo analizė bei poveikis mūsų bendruomenei, aptariamos svarbiausios įžvalgos apie prevencijos ir kontrolės priemones, pristatomi pasiekti rezultatai Lietuvoje bei problemos, reikalaujančios politikos formuotojų dėmesio.
Lietuvos situacijos analizė psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos ir paklausos srityse grindžiama informacija, kurią NTAKD renka iš įvairių valstybės ir savivaldybių institucijų, ją apibendrina, analizuoja ir vertina Europos bei pasaulio kontekste. Prie šio proceso prisideda sveikatos priežiūros, teisėsaugos, švietimo ir kitos valstybės institucijos bei organizacijos, nes psichoaktyviųjų medžiagų problematika yra kompleksinė ir reikalaujanti tarpžinybinio bendradarbiavimo.
2026 m. leidinyje „Psichoaktyviosios medžiagos: tendencijos ir pokyčiai 2026 m.“ išskirtos šios svarbiausios gyventojų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijos:
· Mažėja alkoholio vartojimo paplitimas. Per paskutiniuosius 12 mėnesių alkoholį vartojusių gyventojų dalis sumažėjo nuo 85,1 proc. (2004 m.) iki 74,8 proc. (2026 m.). Užfiksuotas alkoholio vartojimo paplitimas yra mažiausias per visą 2004–2026 m. stebėjimo laikotarpį.
· Mažėja per dieną surūkomų cigarečių skaičius. 2026 m. rūkantys gyventojai per dieną vidutiniškai surūkė 12 cigarečių – mažiau nei 2004 m., kai vidurkis siekė 13,5 cigaretės.
· Daugėja metusių rūkyti gyventojų. Sėkmingai metusių rūkyti gyventojų dalis padidėjo nuo 38,5 proc. iki 42,5 proc., rodydama pokyčius gyventojų rūkymo įpročiuose.
· Tabako gaminių pasirinkimas skiriasi pagal amžių. Įprasti tabako gaminiai populiaresni tarp vyresnių, o elektroninės cigaretės – tarp 15–34 metų gyventojų.
· Keičiasi narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo tendencijos. 2026 m. bent kartą gyvenime šias medžiagas vartojusių 15–64 metų gyventojų dalis, palyginti su 2021 m., padidėjo nuo 14,1 proc. iki 24,2 proc. Tuo tarpu per pastaruosius 12 mėnesių šių medžiagų vartojimo paplitimas padidėjo nežymiai.
„Duomenys rodo, kad Lietuvoje vyksta teigiamų pokyčių – mažėja alkoholio vartojimo paplitimas, daugėja sėkmingai metusių rūkyti gyventojų. Tačiau kartu matome ir naujų iššūkių: ypač svarbu atkreipti dėmesį į augantį narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimą bei besikeičiančius jaunų žmonių tabako gaminių pasirinkimo įpročius. Šie pokyčiai rodo, kad negalime sustoti – turime nuosekliai stiprinti prevenciją, užtikrinti veiksmingą kontrolę ir priimti sprendimus, pagrįstus patikimais duomenimis. Tik bendradarbiaudami ir sutelkdami skirtingų sričių institucijų pastangas galime mažinti psichoaktyviųjų medžiagų daromą žalą visuomenės sveikatai ir saugumui“, – sako Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė prof. dr. Rita Sketerskienė.
Su psichoaktyviosiomis medžiagomis susijusia situacija ir NTAKD veikla galite susipažinti leidinyje „Psichoaktyviosios medžiagos: tendencijos ir pokyčiai 2026“.
About the Author
