Vėlinės – viena svarbiausių atminimo dienų Lietuvoje, todėl spalį daugelis skuba sutvarkyti artimųjų kapavietes. Akmenys.lt duomenimis, šį mėnesį kapams skirtos skaldos ir kitų priežiūros prekių parduodama 3-4 kartus daugiau nei įprastą mėnesį. Ką lietuviai renkasi kapams, kaip pastaraisiais metais keitėsi kapų estetika ir kaip kapavietę sutvarkyti, kad ji ilgai išliktų tvarkinga, pasakoja pardavimų vadovė Asta Garliauskienė bei „Memorus“ direktorė ir dizainerė Eglė Balčiūnienė. Jų teigimu, ryškius spalvų derinius ir norą neatsilikti nuo kaimynų vis dažniau keičia santūrūs, ilgaamžiai ir su paminklu derantys sprendimai.
Kapų tvarkymo prekių pardavimai labai priklauso nuo sezono, o spalis – svarbiausias metų mėnuo. A. Garliauskienė sako, kad pirkėjų elgsena kasmet panaši: „Prieš Vėlines kapų tvarkymo prekių paklausa tikrai išauga. Spalį, palyginus su kitais mėnesiais, kapams skirtos skaldos ir kitų priežiūros prekių pardavimai padidėja maždaug 3-4 kartus. Didžiausias suaktyvėjimas paprastai jaučiamas likus kelioms savaitėms iki Vėlinių.“
A. Garliauskienė pastebi, kad dažniausiai pirkėjai šiuo metu kapų priežiūrai renkasi blizgią juodą, raudoną taškuotą skaldą, gludintus akmenukus „Pipiras“ arba „Filipino“ bei poliruotus juodus akmenukus.
Dizainerė E. Balčiūnienė prisimena, kad prieš penkiolika metų kapams dažniausiai rinktasi paprasta granito skaldelė, o labai populiarūs buvo spalvų deriniai, pavyzdžiui, juodos ir baltos skaldos. Dabar tokių sprendimų tarp jos klientų beveik neliko. Pasak jos, „spalvų mišiniai dažnai užgožia kapavietę, įneša pernelyg daug ryškumo ir nerimastingumo, o kapui paprastai norisi daugiau ramybės bei dermės“.
Vis dėlto, klasika iš mados neišeina: juoda blizgi, raudona ir balta taškuota skalda vis dar turi savo vietą, tik ją reikia parinkti kaip visos kompozicijos dalį. Prie žalių paminklų gražiai dera žalia skalda, moderniose kapavietėse vis dažniau naudojami skalūno akmenys, o gludinti akmenukai kapui suteikia lengvumo. Prie juodo paminklo tinka beveik visi atspalviai, išskyrus labai ryškius dažytus akmenukus. Prie raudonai rudo akmens tinka panašaus rausvo tono, pilka ar juoda skaldelė, prie šviesaus – šviesiai pilki, juodi ar žalsvi akmenukai. Dizainerės teigimu, „svarbiausia taisyklė paprasta: skalda neturi konkuruoti su paminklu. Ji turi padėti jam atsiskleisti ir jį papildyti“.
Svarbi ir skaldos frakcija, t. y. akmenukų dydis. Mažesniems kapams dažniausiai tinka 1–3 ar 5–8 mm, kiek rečiau 8–11 mm frakcija. Didesnėse kapavietėse drąsiau galima rinktis 8–11 ar 8–16 mm skaldą.
Noras, kad artimojo kapas išsiskirtų, niekur nedingo, tačiau jis pasireiškia subtiliau. Kai prie paminklo tinka keli atspalviai, dizainerė kartais sąmoningai renkasi tokį, kurio nėra gretimose kapavietėse.
„Tai nedidelis, bet veiksmingas sprendimas, padedantis kapavietei subtiliai išsiskirti. Todėl mums ir mūsų klientams netinka požiūris: „Padarykite taip, kaip pas kaimyną““, – sako E. Balčiūnienė.
Per pastarąjį dešimtmetį kapų estetika tapo individualesnė ir natūralesnė. Vietoje įprastų stačiakampių granito paminklų vis dažniau pasirenkami monolitai, rieduliai ar skaldyto paviršiaus akmenys, šalia akmens atsiranda rūdintas metalas, stiklas ir šiuolaikiškas želdinimas. Kita dažna kryptis – natūralus stilius su upiniais akmenukais, smėliu ir daugiamečiais augalais.
„Šiandien kapaviečių mada – ne kopijuoti, o kurti sprendimą, kuris labiausiai tinka konkrečiai vietai, šeimai ir jos istorijai”, – apibendrina dizainerė.
Žmonėms, kurie artimųjų kapus gali aplankyti tik retkarčiais, dizainerė pataria galvoti ne apie tai, kaip kapas atrodys pirmą dieną, o kaip jis atrodys po kelerių metų. Svarbiausi sprendimai – kokybiškas pagrindas po skalda ir pakankamas jos kiekis.
„Polietileno plėvelė praktikoje naudojama vis rečiau: ji nepraleidžia vandens, todėl ant skaldos greičiau atsiranda samanų ir purvo. Jei plėvelė subadoma, pro skyles prasiskverbia šviesa ir ima augti piktžolės. Vandeniui laidus pagrindas atskiria gruntą nuo skaldos ir gerokai sumažina piktžolių.
Tai tikrai nėra vieta taupyti: graži skalda ant netinkamai paruošto pagrindo ilgainiui gali tapti tik brangiu nusivylimu“, – įspėja E. Balčiūnienė.
Viena dažniausių klaidų – per plonas skaldos sluoksnis. Specialistės teigimu, rekomenduojamas jos sluoksnis yra apie 2,5–3 cm storio. Svarbu atsižvelgti ir į aplinką, pavyzdžiui, po beržais ar spygliuočiais ant juodos blizgios skaldos gerai matosi žiedadulkės, lapai ar spygliai. Taip pat, prieš beriant naują dangą verta patikrinti, ar kapavietėje nėra skruzdėlių, nes jos į paviršių išneša smėlį ir žemes.
Kalbėdama apie apželdinimą E. Balčiūnienė atkreipia dėmesį, kad retai lankomam kapui geriau tinka nereiklūs daugiamečiai augalai nei sezoninės gėlės. Jei kapo neįmanoma aplankyti bent kartą per mėnesį ar du, verta pasinaudoti kapų priežiūros paslauga. Kitokie sprendimai tvarkymui gali būti priimami ir tokiu atveju, kai kapavietėje laidoti nebeplanuojama: ją galima išgrįsti granito trinkelėmis ar natūralaus akmens plokštėmis. Kadangi jos klojamos ant betono, laidoti karstu vėliau būtų sudėtinga.
Dizainerė pabrėžia, kad „mažai priežiūros reikalaujantis kapas nėra kapas be priežiūros“. Vis dėlto gerai suprojektuota ir iš kokybiškų medžiagų įrengta kapavietė ilgai išlieka tvarkinga.
Mažoje kapavietėje kiekviena detalė labiau matoma, todėl ypač svarbu laikytis proporcijų ir saiko. E. Balčiūnienės teigimu, „urnos kapas neturi būti mažas didelio kapo variantas su visais įmanomais jo atributais. Dažniausiai jis gražiausias tuomet, kai paliekama erdvės“. Vietoje tradicinio paminklo čia gerai tinka išraiškingas akmuo monolitas, o žvakidės ir vazos turėtų būti mažesnės ir derėti prie paminklo dydžio.
„Dažnai užtenka trijų elementų: žvakidės, augalo ir skaldos arba augalų ir pušų žievės mulčio derinio. Norintiems minimalistinio ir praktiško sprendimo geriausiai tiks skaldos danga su akmens plokšte, ant kurios galima pastatyti žvakelę“, – rekomenduoja dizainerė.
About the Author
