Mokytojas kalba, vaikai klauso, kartoja ir atlieka pratimus – kai kuriose Afrikos šalyse taip vis dar atrodo įprasta pamoka. Čia tebetrūksta vadovėlių, kompiuterių ar kitų mums įprastų mokymosi reikmenų. Tačiau tai pakeisti nėra paprasta: tam reikia ne tik naujų mokymo metodų, bet ir priemonių, kurios padėtų mokytojams juos taikyti praktikoje. Viena iš jų – mokymo leidiniai, kurių net 1,5 tonos iš KTU leidyklos iškeliavo į Kongo Demokratinę Respubliką ir Zambiją.
Nors vadovėliai skirti būsimiems pedagogams rengti, o ne tiesiogiai vaikams, visgi galutinis tikslas – mokinių mokymosi patirties gerinimas. Tikimasi, kad leidinių pagalba įgytos žinios ir taikomi mokymo metodai ilgainiui pasieks klases ir padės keisti tai, kaip mokosi tūkstančiai vaikų.
„Siekiame, kad būsimi pedagogai gebėtų taikyti aktyvų, į mokinį orientuotą, savarankiškumą skatinantį ir mišrų mokymąsi, taip pat kurti lyčių lygybei jautrią ir įtraukią mokymo(si) medžiagą“, – teigia dr. Donata Lisaitė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė, „ProTEEM“ projekto koordinatorė KTU ir viena iš leidinių kūrėjų.
Tarptautinių partnerių darbą galima pamatuoti labai konkrečiai: iš viso parengta net 8 tūkst. knygų – apie 1,5 tonos, sudarančios keturias pilnas paletes. Tarp jų 15 skirtingų leidinių: penki matematikos vadovėliai anglų kalba, penki anglų, kaip užsienio kalbos, vadovėliai ir penki matematikos vadovėliai prancūzų kalba.
„Net Lietuvos mastu 8 tūkst. egzempliorių – didelis tiražas. Daugelis naujų knygų mūsų rinkoje pradedamos nuo maždaug 2–3 tūkst. egzempliorių. Tik pradėjus gamybą ir pamačius, kiek realiai vietos užima knygos, kaip gamyboje pradeda augti knygų kalnai, kiek darbo reikia kiekvienam etapui, supratome tikrąjį projekto mastą“, – pasakoja KTU leidyklos „Technologija“ vadovė Jurgita Barcevičienė.
Uždavinys – pakeisti nusistovėjusią mokymo kultūrą
Gili problema Afrikos ugdymo įstaigose yra vis dar didelis išteklių trūkumas, nepakankama jų įvairovė, mažai informacinių žinynų, vadovėlių. Pasak D. Lisaitės, tai glaudžiai susiję ir su aplinkos veiksniais: nesaugi aplinka ir skurdas nepadeda užtikrinti nuoseklaus mokymo(si), profesinio tobulėjimo.
„Su tarptautiniais partneriais vykdydami „ProTEEM“ projektą siekiame bent iš dalies prisidėti prie šių problemų sprendimo. Kita vertus, esminė problema yra daug platesnė nei vien vadovėlių trūkumas. Tai yra kokybiško ir įtraukaus švietimo prieinamumas, ypač anglų kalbos ir matematikos srityse, todėl pirmiausia bandome stiprinti pačius pedagogų rengėjus“, – tikina KTU SHMMF docentė.
Pagrindinis projekto tikslas – stiprinti anglų kalbos ir matematikos pedagogų rengėjų profesionalumą, diegti įtraukesnius ir šiuolaikiškesnius mokymosi metodus. Tarptautiniame aukštojo mokslo institucijų projekte kartu dirba universitetai iš Belgijos, Pietų Afrikos Respublikos, Kongo Demokratinės Respublikos ir Zambijos.
KTU šiame projekte teko svarbi užduotis – išleisti partnerių parengtą medžiagą. Universiteto leidykloje išspausdinti leidiniai bus naudojami Afrikos universitetuose rengiant pedagogus ir užtikrinant jų profesinį tobulėjimą. Dalis parengtos medžiagos bus naudojama mokyklose.
„Riboti ištekliai – ne vienintelis iššūkis. Ne mažiau svarbus uždavinys – pakeisti nusistovėjusią mokymo kultūrą. Jeigu žmogus daugelį metų mokėsi ir pats mokė tradiciniu būdu, neužtenka vien parodyti jam naują metodą. Reikia suteikti galimybę jį išbandyti, reflektuoti, pritaikyti ir kartu su kolegomis kurti naujas praktikas“, – pažymi D. Lisaitė ir priduria, kad būtent todėl projekto metu taip pat vyksta mokymų moduliai.
2,5 km ilgio knygų eilė
KTU leidyklos vadovė pasakoja, kad didžiausias galvosūkis ruošiant leidinius prasidėjo tada, kai partnerių parengtą turinį reikėjo paversti realia, patogia ir praktiška knyga. Čia buvo susiję beveik viskas: formatas, svoris, popierius, įrišimas, patvarumas, kaina, pakavimas, net tai, kaip knygos gulės ant paletės.
„Logistika į Afriką – sudėtinga ir brangi, todėl kiekvienas papildomas gramas tampa svarbus. Knyga turėjo būti kuo lengvesnė, bet kartu tvirta, patogi vartyti, tinkama rašyti, mokytis, prireikus kopijuoti. Viršelis – patvarus, bet ne per sunkus. Formatą reikėjo parinkti taip, kad būtų patogu žmogui ir racionalu transportuojant“, – aiškina J. Barcevičienė.
Ji pastebi, kad šiame projekte leidžiant knygas net keli milimetrai ar gramai, padauginti iš 8 tūkst., tapo visai nebe smulkmena. Todėl sprendimai, kurie įprastai gali atrodyti menki, čia buvo labai svarbūs.
„Iš pradžių net mums patiems buvo sunku įsivaizduoti, kaip praktiškai atrodys 8 tūkst. knygų gamyba. Dirbdami pradėjome skaičiuoti, kaip tas kiekis atrodytų kitaip. Pavyzdžiui, jei visas knygas suguldytume vieną šalia kitos, susidarytų maždaug 2,5 kilometro ilgio eilė. Palyginimui: nuo Kauno Soboro iki Laisvės alėjos pabaigos – apie 1,3 kilometro. Vadinasi, mūsų knygų eilė nusidriektų beveik pirmyn ir atgal per visą Laisvės alėją. O sukrovus jas vieną ant kitos – apie 80 metrų aukščio bokštas. Tai būtų aukščiau už maždaug 70 metrų siekiantį Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos bokštą“, – sako KTU leidyklos vadovė.
Pastangos vardan geresnės Afrikos švietimo sistemos
D. Lisaitė tikina projekto esmę matanti ne vien kaip vadovėlių sukūrimą, o kaip Europos šalių pastangas prisidėti prie Afrikos valstybių švietimo sistemos gerinimo. Tokioje sistemoje mokinys turėtų daugiau galimybių mokytis savarankiškai, dalyvauti ir pasiekti savo potencialą nepriklausomai nuo lyties ar socialinės aplinkos, o pedagogai turėtų tam reikalingų žinių ir priemonių.
„Man asmeniškai labai svarbi galimybė ne tiesiog perduoti turimas žinias, bet kartu su Afrikos kolegomis kurti sprendimus, kurie būtų prasmingi jų aplinkoje. Juk svarbiausia ne perkelti europietišką mokymo modelį, tačiau dalytis patirtimi, kartu mokytis iš vietos partnerių ir kurti tai, kas realiai veiktų jų sąlygomis“, – teigia KTU SHMMF docentė.
Ji pastebi, kad labai pravertė tai, kad projekte susitiko skirtingų sričių žmonės – edukologai, filologai, matematikai, tyrėjai ir praktikai. „Toks tarpkultūrinis ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas leidžia į tą pačią problemą pažvelgti iš skirtingų perspektyvų“, – sako D. Lisaitė.
Šis projektas labai aiškiai parodė ir tai, kad švietimo prieinamumas nėra vien klausimas, ar žmogus eina į mokyklą, turi mokytoją ir vadovėlį.
„Labai svarbu, ar mokiniai turi realias galimybes mokytis. Jeigu mokymo sistema remiasi vien tradiciniu dėstymu, o mokiniams trūksta galimybių aktyviai dalyvauti, mokytis savarankiškai, naudotis įvairiais šaltiniais ar taikyti žinias praktikoje, vien fizinis patekimas į mokyklą dar negarantuoja lygių galimybių“, – tikina KTU SHMMF docentė D. Lisaitė.
About the Author
