2026 m. spalio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Visuomeninės tarybos prie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje buvo nagrinėjamas klausimas dėl pilietiškumo pamokų mokyklose skaičiaus, kokybės ir turinio. Lietuvos mokyklose laisvės kovų istorija vis dar dėstoma fragmentiškai, o pilietiškumo ugdymui trūksta nuoseklumo ir praktinio turinio.
Posėdyje istorijos mokytojas praktikas ir mokslininkas Algis Bitautas pristatė Lietuvos partizaninio karo istorijos dėstymo situaciją. Pasak jo, mokiniai su šia tema sistemingiau susiduria vos keliose ugdymo pakopose: 5 klasėje nagrinėjamos temos „Miško broliai“ ir „Miško sesės“, 10 klasėje skiriama vos viena pamoka, o 12 klasėje tema aptariama tik integruotai, kartu su Lietuvos nepriklausomybės kovomis.
„Partizaninis karas nėra tik dar viena istorijos vadovėlio tema. Tai pasakojimas apie laisvės kainą, žmogaus pasirinkimus, atsakomybę ir pasipriešinimą okupacijai“, – pabrėžė A. Bitautas. Jis siūlo istoriją padaryti privalomą 11–12 klasėse, apsvarstyti privalomo istorijos brandos egzamino galimybę bei parengti bendrus ilgalaikius mokymo planus. Juose turėtų būti numatyti ne tik teoriniai užsiėmimai, bet ir praktinės veiklos: muziejų lankymas, pažintis su partizanų atminimo vietomis ir savanorių kapais.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro patarėjas Raimundas Kaminskas pabrėžė, kad būtina sukurti nuoseklią laisvės kovų mokymo sistemą 1–8 klasėse ir užtikrinti, kad svarbiausi Lietuvos istorijos įvykiai būtų nagrinėjami ne tik per atmintinas datas, bet ir per istorinių šaltinių analizę, diskusijas bei praktines veiklas.
Pasisakyme pranešėjas taip pat akcentavo, kad vien temų įrašymo į programas nepakanka. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų parengti standartizuotus ilgalaikius planus su aiškiu privalomu turiniu: 1918 m. valstybės atkūrimu, okupacijomis, tremtimis, neginkluotu pasipriešinimu, Sąjūdžiu, Kovo 11-ąja ir Sausio 13-ąja. Pradinėse klasėse mokiniai aiškintųsi valstybingumo ir laisvės reikšmę, o vyresnėse (7–8 kl.) – daugiau dėmesio skirtų šaltinių analizei ir kritiniam mąstymui.
Svarbi ir skirtingų mokomųjų dalykų integracija. Partizaninio karo istoriją galima nagrinėti ne tik per istorijos pamokas, bet ir analizuojant autentišką partizanų spaudą, dienoraščius, laiškus, publicistiką, propagandą bei laisvo žodžio reikšmę. Be to, skirtingų dalykų turinys ne visada pakankamai suderintas, todėl mokiniams gali būti sudėtinga susidaryti nuoseklų Lietuvos pasipriešinimo okupacijai vaizdą.
Abu pranešimai išryškino bendrą problemą: norint ugdyti pilietišką jaunąją kartą, neužtenka į mokymo programas įtraukti atskirų temų. Būtina užtikrinti jų tęstinumą skirtingose klasėse, aiškiai apibrėžti mokymosi turinį, suderinti skirtingus mokomuosius dalykus ir sudaryti daugiau galimybių mokytis iš autentiškų istorinių šaltinių bei savo krašto istorijos. Nuoseklus laisvės kovų istorijos ir pilietinio pasipriešinimo mokymas turėtų tapti viena iš priemonių, padedančių jaunimui geriau suprasti Lietuvos valstybingumo raidą, atpažinti informacines grėsmes.
Visuomeninės tarybos posėdyje dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“, Lietuvos nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos, Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio, Lietuvos politinių kalinių bendrijos „Kolyma“, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos atstovai, taip pat Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius.
About the Author
