Dėl atvėsusių orų ir prognozuojamos žemos temperatūros praėjusią savaitę Lietuvoje pradėtas šildymo sezonas – šiluma įjungta mokyklose, sveikatos įstaigose ir daugiabučiuose. Šildymo sezono išlaidas šiemet skaičiuoja ne tik centralizuotai tiekiama šiluma besišildantys gyventojai, bet ir tie, kurie namus šildo gamtinėmis dujomis ar elektra.
Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba teigia, jog šis šildymo sezonas bus 13–25 proc. brangesnis nei praėjusiais metais. Tačiau energetikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausią įtaką sąskaitoms dažnai daro ne energijos šaltinis, o kasdieniai gyventojų įpročiai.
Dujos ar elektra – kas iš tikrųjų padeda sutaupyti?
Artėjant šildymo sezonui vis dar dažnai diskutuojama, kuris šildymo būdas – dujinis ar elektrinis – ekonomiškesnis, tačiau specialistai pabrėžia, kad vieno atsakymo nėra.
„Dujinis šildymas išlieka populiarus dėl nesudėtingo naudojimo ir gerai išvystytos infrastruktūros. Tuo tarpu elektra šildomus namus gyventojai dažnai renkasi dėl paprastesnės įrangos priežiūros, didesnių automatizavimo galimybių ir galimybės energiją vartoti tada, kai ji pigiausia. Ypač efektyviu sprendimu laikomi šilumos siurbliai, kurie pastaraisiais metais sparčiai populiarėja Lietuvoje“, – teigia „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Edvinas Jurevičius.
Ekspertai sutaria dėl vieno: net ir pažangiausia šildymo sistema nebus efektyvi, jei šiluma bus prarandama per nesandarius langus, netinkamą vėdinimą ar dėl kitų didesnes energijos sąnaudas lemiančių įpročių.
Vienu laipsniu mažiau – iki 5 proc. mažesnės sąnaudos
Viena dažniausiai minimų rekomendacijų ruošiantis šildymo sezonui – peržiūrėti namuose palaikomą temperatūrą. Specialistai rekomenduoja gyvenamosiose patalpose palaikyti 20–22 °C temperatūrą. Skaičiuojama, kad ją sumažinus vos vienu laipsniu, šildymo sąnaudos gali sumažėti iki 5 proc. Tai aktualu tiek dujomis, tiek elektra besišildantiems gyventojams.
Šią rekomendaciją galima pritaikyti naktį ir tuomet, kai namuose ilgesnį laiką nieko nėra. Tokiu atveju temperatūrą verta sumažinti iki 16–18 °C. Šioje temperatūroje sukuriama vėsesnė ir miegui palankesnė aplinka.
Šildomi ne namai, o baldai
Nemaža dalis gyventojų net nesusimąsto, kad dalį šilumos patys „paslepia“ užstatydami radiatorius baldais. Prie radiatorių pristumtos sofos, lovos, stalai ar ilgos užuolaidos trukdo šilto oro cirkuliacijai, todėl šildymo sistema dirba ne taip efektyviai. Panaši taisyklė galioja ir grindiniam šildymui – tankūs kilimai ar didelę grindų dalį užimantys baldai gali apsunkinti šilumos sklidimą į patalpą. Taip pat rekomenduojama reguliariai nuvalyti dulkes nuo radiatorių, nes net plonas jų sluoksnis mažina šilumos atidavimą į patalpas.
Specialistai teigia, jog brangiai kainuoja ir netinkamas patalpų vėdinimas. Vietoje ilgai laikomų pravirų langų rekomenduojama rinktis trumpą ir intensyvų vėdinimą. Taip atsinaujina oras, tačiau neatšąla sienos ir baldai, kuriuos vėliau reikėtų papildomai šildyti.
Sutaupyti padeda ne spėjimai, o duomenys
Orams vėstant elektros energijos suvartojimas gali didėti ne tik dėl šildymo. Daugiau energijos sunaudojama apšvietimui, maisto gamybai, buitinės technikos naudojimui ir ilgiau namuose veikiančiai elektronikai. Todėl siekiant mažinti energijos sąnaudas, pirmiausia reikia suprasti, kur energija sunaudojama.
„Efektyvus energijos taupymas prasideda nuo duomenų. Pasitelkę išmanius energijos stebėjimo įrankius, pavyzdžiui, programėlę „EnergySmart“, gyventojai gali stebėti ir analizuoti elektros vartojimą, jo pokyčius, taip pat pridėti bei valdyti išmaniuosius šilumos siurblius. Tai padeda įvertinti, kiek energijos sunaudoja šildymo ar kiti įrenginiai, nustatyti didesnių sąnaudų priežastis ir atitinkamai keisti kasdienius įpročius“, – sako E. Jurevičius.
About the Author
