Daugiau profesinės patirties ir pasitikėjimo savo gebėjimais nebūtinai reiškia didesnį norą imtis nuosavo verslo net ir esant mažesniam pasitenkinimui samdomu darbu. „Swedbank“ iniciatyva atliktas tyrimas atskleidžia paradoksą: 18–29 metų gyventojai dažniau abejoja, ar susitvarkytų su verslo kūrimu ir valdymu, tačiau apie nuosavą verslą svarsto aktyviau nei vyresni gyventojai.
„Atrodytų, kad sukaupus daugiau profesinės patirties ir labiau pasitikint savo gebėjimais, turėtų stiprėti ir noras kurti verslą. Tačiau tyrimo rezultatai rodo priešingą vaizdą. Vyresniame amžiuje nepasitikėjimas savo gebėjimais minimas rečiau, bet susidomėjimas nuosavu verslu mažėja. Kitaip tariant, jaunimas dažniau galvoja „dar nemoku, bet galėčiau“, o su amžiumi šį požiūrį dažniau pakeičia „galėčiau, bet ar verta?“, – sako „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.
Jaunimas verslą svarsto aktyviau
Apie nuosavą verslą viena ar kita forma galvoja 58 proc. 18–29 metų gyventojų, kai bendroje respondentų imtyje tokių yra 40 procentų. Tuo metu tvirčiau apsisprendę ir nuosavo verslo nenorėtų 39 proc. jaunimo ir 53 proc. visų respondentų. Būtent šioje – nuosavo verslo idėją atmetančiųjų – grupėje išryškėja įdomūs skirtumai tarp to, kas žmones nuo verslo sulaiko.
Jauni apklaustieji 18–29 m. (28 proc.) dažniau nei vyresni kaip priežastį nekurti verslo nurodo pasitenkinimą samdomu darbu ir gaunamu atlygiu – bendroje imtyje šį atsakymą pasirinko 22 procentai. Tuo metu vyresni respondentai rečiau abejoja savo galimybėmis verslą kurti ir valdyti: kad su tuo nesusitvarkytų, nerimauja 35 proc. verslo nenorinčių 18–29 metų respondentų, o bendroje imtyje – 21 procentas.
„Šie rezultatai leidžia kelti prielaidą, kad jaunesniame amžiuje profesinis kelias dar nėra taip stipriai nusistovėjęs, todėl lengviau svarstyti ir kardinaliai skirtingas jo kryptis. Jaunas žmogus gali būti patenkintas samdomu darbu ir kartu neatmesti nuosavo verslo galimybės, net jei dar abejoja, ar turi pakankamai žinių ir patirties jam kurti. Vėliau profesinės patirties ir pasitikėjimo savo gebėjimais atsiranda daugiau, tačiau pats sprendimas iš esmės keisti karjeros kryptį gali tapti sudėtingesnis“, – pažymi J. Bagdanavičiūtė.
Samdomas darbas – tramplinas verslui
Pasak J. Bagdanavičiūtės, jauniems žmonėms, kurie svarsto apie nuosavą verslą, nebūtina skubėti rinktis tarp samdomo darbo ir verslininko kelio. Darbas organizacijoje gali būti laikas sukaupti tai, ko verslo pradžioje dažnai trūksta – profesinių žinių, praktinės patirties ir finansinio pagrindo savarankiškai veiklai.
Tai ypač aktualu turint mintyje, kad tarp verslo kurti nenorinčio jaunimo būtent abejonės savo gebėjimu jį valdyti išsiskiria labiau nei bendroje imtyje. Užuot laukus, kol atsiras daugiau pasitikėjimo savimi, galima gana konkrečiai įsivardyti, kokių gebėjimų dar trūksta ir kuriuos iš jų galima įgyti dabartiniame darbe.
„Samdomo darbo ir verslo neverta matyti kaip dviejų skirtingų pasirinkimo polių. Jei jaunas žmogus svarsto apie nuosavą verslą, keleri metai darbo gali būti labai vertinga investicija ta linkme. Galima sąmoningai kaupti savo srities žinias, mokytis dirbti su klientais, planuoti biudžetą, suprasti, kaip organizuojami procesai ir priimami sprendimai. Kartu galima stiprinti asmeninį finansinį rezervą, kad sprendimas pradėti savo verslą vėliau nebūtų šuolis į nepatirtą erdvę be finansinio pagrindo“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
Pasak jos, toks požiūris leidžia jaunam žmogui nekelti sau reikalavimo būti pasirengusiam verslui jau šiandien. Svarbiau suprasti, ko dar reikia išmokti ir kokios patirties sukaupti, kad po kelerių metų ši galimybė būtų realesnė.
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2026 m. liepos mėn. pabaigoje „Swedbank“ iniciatyva atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Spinter“. Tyrimo metu buvo apklausta 1017 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
About the Author
