Greta Ilekytė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė
Įsibėgėjanti dirbtinio intelekto (DI) technologinė revoliucija jau siunčia pirmuosius signalus, kaip ši technologija gali pakeisti darbo rinką, specialistų paklausą ir reikalingas darbuotojų kompetencijas. DI vis geriau atliekant ne tik rutinines, bet ir sudėtingas užduotis, panašu, kad viena pažeidžiamiausių grupių gali tapti jauni, vos studijas baigę, bet patirties dar neturintys absolventai. Be to, šalia techninių įgūdžių, vis svarbesnį vaidmenį turės ir žmogiškosios kompetencijos – lyderystė, empatija, kūrybiškumas bei kritinis mąstymas. Tad kaip dirbtinis intelektas jau dabar keičia darbo rinką?
Technologinė revoliucija tik prasideda
Ankstesnės pramonės ir technologinės revoliucijos rodo, kad naujoms technologijoms išplisti ir tapti neatsiejama gyventojų bei įmonių kasdienybės dalimi reikia laiko. Pavyzdžiui, elektra namų ūkius plačiau pasiekė ir tapo įprasta gyvenimo dalimi tik po kelių dešimtmečių nuo jos atsiradimo. O išradus internetą, prireikė daugiau nei 20 metų, kol prieigą prie jo turėjo didžioji dalis Lietuvos gyventojų. Skaičiuojama, kad bet kokiai naujai technologijai išplisti ekonomikoje istoriškai reikia maždaug 29-erių metų.
Tiesa, DI revoliucija gali vykti gerokai sparčiau. „Goldman Sachs“ vertinimu, visiškam DI įsigalėjimui gali prireikti apie 15 metų. Tačiau net ir tokiu atveju, šiandien esame tik šios technologinės transformacijos pradžioje, tad esminis jos poveikis ekonomikai ir darbo rinkai dar tik priešakyje.
Pirmieji DI signalai
Nors kol kas nei pasauliniu, nei Lietuvos mastu nėra duomenų, rodančių, kad dėl DI būtų išaugęs darbuotojų atleidimų skaičius, pirmieji pokyčių signalai jau yra matomi. Jie ryškiausi DI labiausiai paveiktose profesijose ir veiklose, tokiose kaip informacinės technologijos ar klientų aptarnavimas.
Stanfordo universiteto mokslininkų surinkti duomenys rodo, kad nuo 2022 m. pabaigos, kai pasirodė „ChatGPT“ ir kiti generatyviniai DI įrankiai, darbuotojų užimtumas šiose veiklose JAV susitraukė maždaug 1 proc. Tačiau kur kas ryškesni skirtumai atsiskleidžia analizuojant atskiras amžiaus grupes. Jaunų, 22-25 metų, specialistų užimtumas DI labiausiai paveiktose srityse per tą patį laikotarpį sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu.
Tai leidžia manyti, kad mažėja jaunų specialistų poreikis, kurie karjeros pradžioje dažniausiai atlieka užduotis, susijusias su informacijos paieška, sisteminimu ar analize – dalį šių užduočių šiandien jau puikiai gali atlikti ir DI. Kartu didėja poreikis specialistų, kurie geba kritiškai vertinti DI sugeneruotą informaciją, ją papildyti ir jos pagrindu priimti sprendimus. Tokia tendencija matoma ir duomenyse – vyresnių, daugiau darbo patirties turinčių specialistų poreikis net ir DI stipriai paveiktuose sektoriuose toliau augo.
Žinoma, dalį šio poveikio galėjo lemti ir ekonominis ciklas, o technologijų įmonės mažino per pandemiją smarkiai išaugusį darbuotojų skaičių. Vis dėlto tai, kad užimtumas tose pačiose profesijose labiausiai sumažėjo būtent tarp jauniausių darbuotojų, leidžia manyti, jog svarbų vaidmenį galėjo suvaidinti ir DI.
Ryškėja ir kiti darbo rinkos pokyčiai
Tyrimai rodo, kad derybinė galia pamažu pereina iš darbuotojų į darbdavių pusę, o darbuotojai yra gerokai mažiau mobilūs. 2021-2022 m. darbo keitimas buvo itin dažnas reiškinys ir daugeliui darbuotojų ekonomiškai racionalus pasirinkimas – darbą dažniau keičiantys darbuotojai galėjo tikėtis spartesnio atlyginimų augimo nei tie, kurie likdavo pas tą patį darbdavį. Bet ši tendencija silpsta: gyventojai darbovietę keičia rečiau, o tai gali signalizuoti, kad darbdaviai tapo išrankesni ir atsargesni samdydami naujus darbuotojus.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad šie pokyčiai ryškiausi DI labiausiai paveiktose srityse. Kituose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ar švietimo, jie kol kas gerokai mažiau arba išvis nepastebimi, nes ten DI galimybės pakeisti žmogaus atliekamą darbą vis dar yra labai ribotos.
Iššūkiai ateityje?
Šalia minėtų pokyčių keičiasi ir kompetencijų poreikis – greta techninių įgūdžių vis svarbesnės tampa žmogiškosios savybės: gebėjimas priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę, kritiškai vertinti informaciją ir suvokti platesnį kontekstą. Kitaip tariant, DI eroje vertę vis labiau kuria ne vien užduoties atlikimas, bet ir gebėjimas įvertinti rezultatą, pasirinkti kryptį bei prisiimti atsakomybę už sprendimą. Būtent čia jauni specialistai gali susidurti su didžiausiu iššūkiu – į darbo rinką jie ateina turėdami mažiau praktinės patirties ir dar tik ugdydami kompetencijas, kurių vertė DI eroje gali augti labiausiai.
Naujausias EBPO PISA tyrimas signalizuoja ir apie platesnę problemą – moksleivių gebėjimai įvairiose srityse prastėja. Prie to prisideda ne tik pandemijos padariniai, bet ir besikeičiantys technologijų naudojimo įpročiai: trumpėja gebėjimas išlaikyti dėmesį, mažėja laiko, skiriamo skaitymui. O būtent skaitymas, įskaitant grožinę literatūrą, lavina ne tik kalbinius gebėjimus, bet ir kūrybiškumą, kritinį mąstymą bei gebėjimą suvokti platesnį kontekstą.
DI šioje situacijoje gali tapti ir pagalbininku, ir priešu. Jis gali padėti aiškiau suprasti sudėtingas temas, gauti papildomų paaiškinimų ar mokytis savarankiškai. Tačiau kartu tampa gerokai sunkiau prisiversti bent pusvalandį atkakliai spręsti vieną matematikos uždavinį, žinant, kad DI tą patį atsakymą gali pateikti per kelias sekundes. Todėl vis svarbesnis tampa ne pats technologijų naudojimas, o gebėjimas jas pasitelkti taip, kad jos papildytų mokymosi procesą, o ne pakeistų savarankišką mąstymą.
Tai reiškia, kad keistis turi ir švietimo sistema – mokymo įstaigose vis daugiau dėmesio reikia skirti ne vien techninėms žinioms, bet ir gebėjimui spręsti, argumentuoti, kritiškai mąstyti. Jei šio uždavinio neatliksime, po dešimtmečio galime susidurti su situacija, kai pritrūksime žmonių, galinčių pakeisti šiandienos patyrusius specialistus, vadovus bei lyderius.
About the Author
