2026 m. spalio 6 d. Kaune pirmą kartą surengtas „Tork Sustainability Event“ – renginys, skirtas tvarumo sprendimams profesionalios higienos srityje. Ekspertai ir verslo atstovai aptarė, kaip mažinti poveikį aplinkai, veiksmingiau naudoti išteklius ir užtikrinti higienos prieinamumą skirtingų poreikių žmonėms. Renginyje pabrėžta, kad tvarumas apima ne tik produktų ir pakuočių pasirinkimą, bet ir kasdienius verslo procesus, o svarbi jo dalis yra įtrauki higiena.
Pasaulinis profesionalios higienos prekės ženklas „Tork“, priklausantis Švedijos higienos ir sveikatos priežiūros įmonei „Essity“, renginyje pristatė sprendimus, padedančius tvarumo principus pritaikyti praktikoje. Dalyviai klausėsi ekspertų pranešimų apie tvarumą ir gamybą, dalyvavo diskusijoje su klientais, o interaktyviose stotelėse susipažino su produktais ir jų taikymu.
Dėmesys buvo skiriamas visai produktų vertės grandinei – nuo žaliavų parinkimo, gamybos ir transportavimo iki produktų naudojimo, pakuočių ir atliekų tvarkymo. Taip pat aptarta, kaip higienos sprendimai gali padėti mažinti veiklos sąnaudas ir užtikrinti gerą naudotojų patirtį.
Tvarumas – vis aktualesnis Lietuvos verslui
„Tork“ šiaurės regiono klientų rinkodaros direktorius James Lowry pabrėžė, kad Lietuvos verslo susidomėjimas tvarumu per pastaruosius kelerius metus gerokai išaugo. Tam įtakos turi ir nauji Europos Sąjungos reikalavimai, skatinantys įmones įvertinti savo veiklos procesus ir priimamus sprendimus. „Puiku, kad buvo pasidalinta realiais klientų pavyzdžiais, nes jie įkvepia tvarumo temai gyvybės“, – renginyje sakė J. Lowry.
Vertindamas pažangą regione, jis pažymėjo, kad nors Šiaurės Europos šalys, tokios kaip Danija ir Švedija, šioje srityje yra labiau pažengusios, skirtumas tarp jų ir Lietuvos mažėja. „Iš mūsų valymo įmonių ir klientų sulaukiame vis daugiau klausimų apie tvarumą. Atrodo, žmonės jau suprato, kad reikia veikti. Taigi pradžia padaryta, o Lietuvos atotrūkis nuo Šiaurės Europos šalių šiandien gerokai mažesnis nei prieš trejus ar ketverius metus“, – teigė J. Lowry.
Pasak jo, tarptautinės įmonės mūsų šalyje tvarumą diegia kryptingai, nes to reikalauja pagrindinės būstinės. „Didžiausias potencialas, manau, slypi vietinėse įmonėse, kurios gali tvarumą panaudoti kaip savo prekės ženklo stiprinimo priemonę“, – pasidalijo įžvalgomis.
Svarbu suprasti, ką rodo duomenys
Viena ryškiausių tendencijų – įmonių susidomėjimas produktų anglies pėdsaku. Verslas vis dažniau nori palyginti skirtingų gamintojų produktus ir suprasti, kuris pasirinkimas palankesnis aplinkai. Vis dėlto, pasak J. Lowry, vien žinoti skaičius nepakanka: būtina suprasti jų reikšmę konkretaus produkto ir jo naudojimo kontekste. „Klientai užduoda teisingą klausimą, tačiau suvokti atsakymą gali būti labai sunku. Reikia būti didesniu ekspertu, kad suprastum anglies pėdsako duomenis. Geriausia apie tai kalbėtis su tiekėju, kuris turi daug žinių šioje srityje, o ne bandyti iššifruoti skaičius interneto svetainėje“, – aiškino „Tork“ šiaurės regiono klientų rinkodaros direktorius.
Kita svarbi tema – nauji ES reguliavimo reikalavimai, tarp jų ir ES kovos su miškų naikinimu ir alinimu reglamentas (EUDR). Įmonėms kyla klausimų, kokių veiksmų jos turi imtis ir kaip reikalavimus pritaikyti kasdienėje veikloje. Išsami teisinė informacija ne visada padeda greitai rasti praktinį atsakymą. Šiame kontekste svarbus tiekėjų vaidmuo – padėti klientams suprasti sudėtingą informaciją ir pasirinkti tinkamus sprendimus.
Sprendimai, padedantys mažinti vartojimą
„Tork“ pardavimų vadovas Baltijos šalyse Gražvydas Žemaitis pabrėžė, kad tvarumas verslui naudingas ne tik dėl teisės aktų reikalavimų. „Europos Sąjunga yra nustačiusi reikalavimus, kurie nurodo tiek gamintojams, tiek pardavėjams, kaip turi būti supakuotas produktas ir kaip jis turi būti vežamas. Mes stebime ir sekame šiuos reikalavimus, jų laikomės, o kai klientams kyla klausimų, padedame juos išspręsti“, – sakė G. Žemaitis.
Pasak jo, tinkamai parinkta dozavimo sistema – vienas iš praktinių būdų mažinti higienos produktų vartojimą. „Vieno sprendimo visiems nėra – skirtingoms įmonėms reikia skirtingų priemonių. Turime dozavimo sprendimų restoranams, viešbučiams, viešosioms įstaigoms ir kitiems klientams. Mažinti vartojimą padeda būtent tinkamai parinktos dozavimo sistemos“, – teigė G. Žemaitis ir pridūrė, kad sprendimas turi atitikti konkrečios organizacijos poreikius, padėti taupyti išteklius ir užtikrinti higieną.
Be dozavimo sistemų, renginyje pristatyta ir popierinių servetėlių bei rankšluosčių suspaudimo technologija, leidžianti sumažinti popieriaus ir pakuočių kiekį. Mažesnės pakuotės užima mažiau vietos transportuojant, todėl galima efektyviau išnaudoti transportavimo pajėgumus ir mažinti poveikį aplinkai. Technologija leidžia išlaikyti popieriaus sugeriamumo savybes, todėl gera kliento patirtis išlieka nepakitusi.
Svarbi dalis – įtrauki higiena
Renginyje daug dėmesio skirta įtraukiai higienai, pabrėžiant, kad tvarumas susijęs ne tik su aplinkos apsauga ir išteklių naudojimu, bet ir su įvairiais žmonių poreikiais. „Tork“ pasaulinė iniciatyva „Geresnė higiena visiems“ atkreipia dėmesį į tinkamos higienos svarbą žmonių gerovei ir kasdienei patirčiai. Šis požiūris aktualus darbo vietose, viešosiose erdvėse, mokyklose ir universitetuose.
G. Žemaičio teigimu, įtrauki higiena yra viena iš sričių, kuriose tvarumo principai akivaizdūs. Pavyzdžiui, mokyklų tualetuose jau greitu metu numatoma įrengti talpas, kad mergaitės galėtų lengvai pasiekti joms reikalingas higienos priemones. „Tvarumas kiekvienam reiškia ką nors skirtingo. Vieniems tai produktų naudojimo mažinimas, kitiems – higienos prieinamumo didinimas, dar kitiems – tvarios pakuotės. Sritys skiriasi, tačiau galiausiai beveik visi norime mažinti vartojimą ir išlaidas. Tai naudinga visiems“, – sakė G. Žemaitis.
Įtrauki higiena svarbi ir verslui: tinkamai įrengtos higienos patalpos gali pagerinti darbuotojų patirtį, klientų pasitenkinimą ir įmonės reputaciją. Sprendimai, atliepiantys skirtingų žmonių poreikius, padeda kurti patogesnę ir palankesnę aplinką.
Nuo skambių žodžių prie praktinių veiksmų
Renginyje pabrėžta, kad, norint pasiekti realius rezultatus, tvarumo principus būtina integruoti į kasdienius procesus – nuo produktų pasirinkimo iki jų naudojimo ir atliekų tvarkymo. Interaktyvios stotelės buvo skirtos medžiagoms ir pakuotėms, tvaresniems produktams, atliekų mažinimui bei perdirbimui ir įtraukiai higienai. Dalyviai galėjo susipažinti su praktiniais sprendimais, užduoti klausimus ekspertams ir pasidalyti patirtimi.
Pasak G. Žemaičio, svarbu, kad įmonės ieškotų jų poreikius atitinkančių sprendimų ir prireikus konsultuotųsi su specialistais. „Norėtume, kad tvarumas neliktų vien kalbomis ar lozungais apie tai, kaip svarbu juo rūpintis. Tai nėra susiję tik su kaštų mažinimu – tvarumas apima procesų visumą. Siekiame, kad žmonės galėtų susipažinti su skirtingais sprendimais ir suprastų, jog vieno sprendimo visiems nėra“, – pabrėžė G. Žemaitis.
Renginyje pristatyti pavyzdžiai parodė, kad tvaresni higienos sprendimai apima atsakingesnį medžiagų ir pakuočių pasirinkimą, efektyvesnį produktų naudojimą, atliekų mažinimą ir higienos prieinamumą visiems. Derindamos šiuos principus, įmonės gali mažinti poveikį aplinkai, veiksmingiau naudoti išteklius ir kurti geresnę patirtį žmonėms.
About the Author
