Visi trys Lietuvos oro uostai pasiekė 3-iąjį tarptautinės „Airport Carbon Accreditation“ (ACA) programos lygį. Vilnius šį lygį atnaujino, o Kauno ir Palangos oro uostai po ketverių metų pakilo iš 2-ojo į 3-iąjį ir prisijungė prie tokių didžiųjų Europos oro uostų kaip Frankfurtas ir Oslas. Šis lygis pasaulio oro uostams suteikiamas ne tik už savo veiklos poveikio aplinkai valdymą, bet ir įsipareigojimą mažinti partnerių emisijas.
Per pastaruosius aštuonerius metus Lietuvos oro uostai savo CO₂ emisijas sumažino daugiau kaip 50 proc. Vienas ryškiausių pokyčių – elektros energija. Perėjus prie energijos iš atsinaujinančių šaltinių ir plečiant nuosavą saulės energijos gamybą Vilniaus ir Kauno oro uostuose, su elektros vartojimu siejamos emisijos sumažintos iki nulio. Anksčiau jos sudarė daugiau kaip 30 proc. visų bendrovės emisijų.
Pokyčiai vyksta ir kitose srityse. Kauno ir Palangos oro uostuose plečiamas šilumos siurblių naudojimas, taip mažinant gamtinių dujų poreikį šildymui. O sunkiajai technikai, kurios kol kas nėra galimybių elektrifikuoti, naudojamas be naftos gaminamas tvaresnis dyzelinas. Šios ir kitos priemonės svariai prisidėjo prie Kauno bei Palangos oro uostų pažangos siekiant 3-iojo ACA lygio.
„Rezultatą kuria daugybė nuoseklių sprendimų visoje bendrovėje. Mums svarbu, kad vienodas veiklos standartas galiotų visuose trijuose Lietuvos oro uostuose – taip pasiteisinusias praktikas galime pritaikyti plačiau ir sistemingai mažinti poveikį aplinkai“, – sako Lietuvos oro uostų Tvarios aviacijos projektų vadovas Modestas Alekna.
Kitas etapas – platesnis partnerių įtraukimas
ACA programa yra specialiai oro uostams skirta tarptautinė anglies emisijų valdymo sistema, turinti septynis lygius. Ji vertina, kaip oro uostai apskaičiuoja, valdo ir mažina su savo veikla susijusias emisijas. Trečiasis ACA programos lygis šią atsakomybę išplečia – vertinamos ir oro uoste veikiančių partnerių emisijos, o partneriai įtraukiami į jų mažinimo procesą.
„Oro uostas neveikia vakuume. Reikšminga dalis poveikio aplinkai susidaro ten, kur susitinka oro uosto operatorius, oro bendrovės, antžeminio aptarnavimo įmonės, transporto, nuomos ir kiti paslaugų teikėjai. Praktikoje tai reiškia bendradarbiavimą su visoje oro uosto ekosistemoje veikiančiais partneriais, kartu ieškant būdų mažinti emisijas per infrastruktūros sprendimus, bendrus projektus ir kitas priemones“, – sako M. Alekna.
Lietuvos oro uostų atstovas dalinasi ir konkrečiu tokio bendradarbiavimo pavyzdžiu. Vilniaus oro uoste įsigyti elektriniai orlaivių antžeminio maitinimo įrenginiai, pakeičiantys dyzelinius generatorius. Jie leidžia mažinti dyzelino vartojimą ir su juo susijusias emisijas orlaivių stovėjimo metu. Analogišką sprendimą planuojama įgyvendinti ir Kauno oro uoste.
Tvarumo sprendimai didina efektyvumą
M. Alekna pažymi, jog elektrifikacija duoda ne tik aplinkosauginę, bet ir ekonominę naudą – mažėja iškastinio kuro poreikis ir su juo susijusios sąnaudos. Taip pat oro uostų tvarumo rodikliais domisi finansavimo institucijos, oro linijos ir kiti partneriai, todėl emisijų mažinimas tampa ir ilgalaikio konkurencingumo klausimu.
Lietuvos oro uostai savo „Net Zero“ strategijoje yra išsikėlę tikslą iki 2030 m. pasiekti organizacijos neutralumą klimatui, o iki 2040 m. – nulines CO2 emisijas oro uostų kontroliuojamose operacijose. Šių tikslų siekiama nuosekliai didinant pastatų ir infrastruktūros efektyvumą, elektrifikuojant transportą, įrangą ir šildymą, naudojant tvaresnį kurą bei ieškant kitų sprendimų, kurie padėtų mažinti kasdienės veiklos poveikį ir į šį procesą įtraukti partnerius.
Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje
Bendraukime Facebook arba Linkedin
About the Author
