Artimiausiose meteorologų prognozėse – turėtų laikytis dviženklė neigiama oro temperatūra, tuo tarpu su žiemos iššūkiais susiduria ne tik gyventojai, bet ir transporto infrastruktūrą prižiūrinčios bendrovės. Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas daugiabučių kiemams, kuriuose sniego sankaupos jau apsunkina ne tik judėjimą, bet ir automobilių statymą.
Pasak kelius ir šaligatvius prižiūrinčios atliekų ir aplinkos tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ Teritorijų valdymo veiklos vadovo Olego Joncevo, pasibaigus gausiam snygiui, tačiau tęsiantis žemai neigiamai temperatūrai, toliau visu pločiu valomi šaligatviai, takai, daugiabučių kiemai, išvežamas sniegas, kad prieš kitą snygį būtų pakankamai vietos sniegui nustumti.
Taip pat aktyviai stebimos orų prognozės, nes šią žiemą jau buvo dienų, kai teko operatyviai perdėlioti planus, o darbai nepertraukiamai tęsėsi kelias paras.
Ar žiema dar pateiks staigmenų?
Kaip komentavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika, šiųmetė žiema ypač stebina kontrastais. Pavyzdžiui, gruodis buvo ketvirtas šilčiausias mėnuo per pastaruosius daugiau nei šešis dešimtmečius, o, kaip prognozuojama, sausis bus šalčiausias bent jau per pastaruosius 10 metų ir vienas šalčiausių šio amžiaus mėnesių.
Įdomu tai, jog kritulių kiekio skirtumas tarp skirtingų Lietuvos vietovių siekia net iki 14–18 kartų. Pavyzdžiui, tarp Vilniaus ir Klaipėdos skirtumas siekia beveik tris kartus: Vilniuje (Trakų Vokėje) iškrito 23,6 mm (49 proc. sausio mėn. normos), o Klaipėdoje buvo išmatuota 61,4 mm (92 proc. normos). Viso sausio mėn. kritulių kiekio norma sostinėje siekia 48 mm, o uostamiestyje – 67 mm.
Prireikia ir gyventojų pagalbos
„Antroji sausio pusė prognozuojama šaltesnė bei sausesnė nei vidutiniškai. Atodrėkis kol kas neprognozuojamas, o šiek tiek pasnigti, atmosferos slėgiui nukritus, gali nebent savaitės pabaigoje. Taigi, kol kas nuostabą ir toliau kels nebent tik nenutrūkstamai besitęsianti šalta žiema“, – sako G. Valaika.
Olego Joncevo teigimu, temperatūrai nukritus žemiau nei -15 °C, druska neveikia, todėl siekiant užtikrinti pėsčiųjų saugumą, šaligatviams prižiūrėti naudojami druskos-smėlio arba skaldelės mišiniai.
Pasak pašnekovo, daugiausia iššūkių valant susikaupusį sniegą kelia statūs šaligatvių ruožai, siauri takai, intensyvus pėsčiųjų eismas bei užstatytos teritorijos, ribojančios technikos privažiavimą.
Šaligatvių priežiūrą kartais apsunkina ir gyventojų neatsakingai statomos transporto priemonės – vairuotojai jas palieka ant šaligatvių ar pėsčiųjų takų, užblokuodami privažiavimą technikai ir apsunkindami valymo darbus. „Tokiais atvejais darbai užtrunka arba jų visai neįmanoma atlikti. Kita vertus, yra labai aktyvių bendruomenių, kurios vykstant darbams operatyviai reaguoja, dalinasi informacija ir padeda, kad darbai vyktų sklandžiau. Esame jiems labai dėkingi už bendradarbiavimą“, – sako O. Joncev.
Technikos poreikis išauga
Siauriausioms Vilniaus miesto vietoms valyti pasitelkiamos savaeigės mašinos su uždaromis kabinomis, o ten, kur technika sunkiai pasiekia – rankiniai motoblokai. Naudojami sunkvežimiai su kėlimo manipuliatoriais užtikrina sklandų traktorių bei rankiniu būdu dirbančių darbuotojų aprūpinimą smėlio–druskos mišiniais. Rankiniu būdu dažniausiai valomi laiptai, perėjos, stotelės ir kitos vietos, kur technikos panaudoti neįmanoma.
„Nuo praėjusio žiemos sezono naudojame naujovę – skirtingose miesto vietose įrengtas druskos dozavimo stoteles, tai leidžia technikai greičiau pasipildyti mišiniu ir nedelsiant judėti į savo maršrutus. Taip pat per dvi mūsų medžiagų bazavimo vietas išdėstėme iš anksto paruošto smėlio-druskos mišinio atsargas, sumaišytas reikiamomis proporcijomis. Atsižvelgdami į poreikį bei konkrečias teritorijų charakteristikas, tam tikrose vietose naudojame ir skaldelę arba smėlio-druskos mišinius su skaldelės priedu“, – paaiškino O. Joncevas.
Pasiruošę nedelsiant išvažiuoti į gatves
Sniego valymo darbai vyksta nepertraukiamai, juos atlieka kelios pamainos „Ekonovus“ darbuotojų, kurios realiuoju laiku stebi oro ir eismo sąlygas ir yra pasiruošusios operatyviai atlikti valymo darbus.
Prioriteto tvarka dėmesys taip pat skiriamas saugumo užtikrinimui kritinėse vietose – viešojo transporto stotelėse, intensyvaus pėsčiųjų srauto zonose bei pagrindinėse gatvėse. Vėliau darbai nuosekliai tęsiami mažesnio intensyvumo teritorijose. Tiltai, stotelės, laiptai, intensyviai naudojamos perėjos ir stataus nuolydžio vietos tikrinamos ir prižiūrimos dažniau, kad būtų išvengta staigaus apledėjimo.
Žinoma, pasireiškus ekstremaliems žiemos reiškiniams, ne visuomet įmanoma vienu metu užtikrinti tinkamas sąlygas visose miesto vietose. Taigi, esant sudėtingoms aplinkybėms, sprendimai priimami siekiant maksimalaus efektyvumo, pirmiausia užtikrinant gyventojų saugumą.
About the Author
