Vyriausybės parengtą 2027 m. valstybės biudžetą išanalizavęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) ragina neapsiriboti planuojamais 100 mln. eurų sutaupymų.
„Jeigu gynyba yra prioritetas, visos kitos sritys negali būti prioritetinės tuo pačiu metu. Didinant finansavimą vienoms sritims, turi būti aiškiai pasakyta, kokių mažesnio prioriteto išlaidų atsisakoma kitur“, – sako LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
Pasak jos, saugumui svarbus ne tik skiriamų lėšų dydis, bet ir valstybės gebėjimas greitai paversti jas realiais pajėgumais. Todėl spartesni sprendimai, trumpesnės procedūros ir mažesnė administracinė našta turi tapti neatsiejama biudžeto efektyvinimo dalimi.
„Spaudimas mažinti išlaidas yra ne nelaimė, o unikali proga optimizuoti valstybės valdymą, atsisakyti perteklinių reikalavimų ir spartinti sprendimus. Tai aktualu ne tik gynyboje – biurokratija stabdo gerovės kūrimą ir kitose srityse“, – teigia E. Leontjeva.
Valstybės planuojamos išlaidos, LLRI teigimu, turi būti vertinamos ne tik pagal šiandienos naudą, bet ir pagal ilgalaikes jų finansavimo pasekmes.
„Gavę iš valstybės nemokamus pietus, vaikai paveldės ir valstybės skolą bei jos palūkanas. Tai dvi viena kitai prieštaraujančios priemonės“, – sako E. Leontjeva.
LLRI analizė rodo, kad valstybės turto vertė šiuo metu siekia 90,87 mlrd. eurų, iš kurių 28,5 mlrd. eurų – laisva valstybinė žemė ir sklypai. Tačiau 2025 m. net 581 tūkst. hektarų valstybinės žemės vis dar buvo neįregistruota, todėl negalėjo būti parduodama ar nuomojama. LLRI siūlo spartinti žemės registravimą, parduoti valstybės funkcijoms nereikalingą turtą ir dalį valstybės valdomų įmonių akcijų, o gautas lėšas skirti prioritetams finansuoti bei skolai mažinti.
E. Leontjevos teigimu, sunkūs laikai verčia valstybę atsakingai šeimininkauti – mažinti biudžeto deficitą ir skolas, atsisakant nenaudojamo ir nereikalingo turto.
Kitas rezervas – skaitmenizacijos neišnaudotas potencialas. Nors valstybė nuolat investuoja į skaitmenines paslaugas, nuo 2019 m. viešojo valdymo pareigybių padaugėjo 7 208. LLRI skaičiavimais, vien tik grįžus prie 2019 m. pareigybių skaičiaus, darbo užmokesčiui būtų galima sutaupyti apie 246,7 mln. eurų per metus.
Skaitmenizavimas įgalina ryžtingai mažinti viešojo valdymo darbuotojų skaičių ir pasiekti Vakarų Europai būdingą valstybės tarnautojų ir gyventojų santykį. Lietuvoje jis siekia 21,2 proc., tuo tarpu Vokietijoje beveik per pus mažiau – 11,5 proc. Lenkijoje valstybės darbuotojų dalis taip pat gerokai mažesnė ir siekia 16,7 proc.
LLRI analizėje taip pat akcentuojama, kad ankstesnių metų finansavimas neturi automatiškai tapti kitų metų biudžeto pagrindu. Iš 28 Valstybės kontrolės vertintų finansavimo priemonių tik 6 buvo pagrįstos poreikio analize ir turėjo aiškų ryšį su siekiamu rezultatu. Neveiksmingų ar nepagrįstų priemonių finansavimas turi būti nutraukiamas arba mažinamas.
„Kai globalus kontekstas ir visuomenės poreikiai taip greitai keičiasi, biudžetas negali likti vieninteliu inertiškai formuojamu dalyku. Kiekviena valstybės teikiama paslauga, kiekviena kuriama vertė visuomenei turi būti pagrįsta nuo pirmojo išlaidų euro. Tik taip galime išlaisvinti lėšas naujiems prioritetams, o ne kasmet didinti senų įsipareigojimų portfelį, „nes visuomet taip buvo“, – sako E. Leontjeva.
LLRI ragina laikytis ir daugiamečio biudžeto planavimo principų – reikšmingi nukrypimai nuo anksčiau patvirtintų asignavimų turi būti išimtiniai ir aiškiai pagrįsti. Papildomą finansavimą prioritetinėms sritims pirmiausia būtina rasti perskirstant išlaidas, realizuojant perteklinį valstybės turtą ir mažinant administravimo sąnaudas, o ne didinant deficitą.
Visą LLRI biudžeto analizę rasite šioje nuorodoje.
About the Author
