Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau tampa mūsų kasdienybės dalimi – padeda ieškoti informacijos, rašyti tekstus, planuoti keliones ar atlikti kitas įprastas užduotis. Visgi daliai vyresnio amžiaus žmonių šios technologijos vis dar atrodo sudėtingos ir sunkiai pritaikomos. Ekspertės pasakoja, kas dažniausiai stabdo senjorus nuo pažinties su dirbtiniu intelektu, kokios jo funkcijos galėtų būti naudingiausios ir kaip artimieji gali padėti žengti pirmuosius žingsnius.
„O jeigu ką nors sugadinsiu?“ – šis klausimas dalį senjorų sustabdo dar nespėjus išbandyti naujos technologijos.
Gyventojų skaitmeninį raštingumą ugdančios asociacijos „Langas į ateitį“ direktorės Ritos Šukytės teigimu, senjorams nerimą kelia ir grėsmė prarasti duomenis ar būti apgautiems, o kalbant apie dirbtinį intelektą kyla papildomas klausimas – ar jo atsakymais galima pasitikėti. „Tačiau išbandę šį įrankį praktiškai, daugelis nustemba, kad bendravimas su DI labai panašus į pokalbį su žmogumi“, – savo patirtimi bendraujant su vyresniaisiais dalijasi R. Šukytė.
Pažintį su DI R. Šukytė siūlo pradėti nuo žmogui aktualaus klausimo, pavyzdžiui: „Kada galima sodinti tulpes?“ Pomėgiai ir kasdienės užduotys padeda greičiau suprasti, kam naujasis įrankis gali praversti.
„Apie dirbtinį intelektą verta kalbėti ne kaip apie technologiją, o kaip apie pagalbininką. Parodyti paprastus pavyzdžius: kaip parašyti sveikinimą anūkui, suprasti sudėtingą laišką ar susiplanuoti kelionę“, – aiškina skaitmeninių įgūdžių ugdymo ekspertė R. Šukytė.
„Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė antrina, kad kuriant ir tobulinant „Galaxy AI“ funkcijas siekiama, jog dirbtinis intelektas kuo natūraliau įsilietų į kasdienį naudojimąsi išmaniuoju telefonu. Todėl ir vyresnio amžiaus žmonėms išmokti naudotis pagrindinėmis DI galimybėmis dažnai yra gerokai paprasčiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„Pavyzdžiui, tokios funkcijos kaip „Paieška apibraukiant“ ar „Balso asistentas“ jau yra integruotos į telefonus, todėl nereikia siųstis papildomų programėlių ar mokytis, kaip formuluoti sudėtingas užklausas. Siekiame, kad technologija prisitaikytų prie žmogaus įpročių, o ne žmogus turėtų keisti savo įpročius dėl technologijos“, – pasakoja E. Tamelytė.
Kokios funkcijos aktualiausios senjorams?
Senjorams naudojantis išmaniuoju telefonu, sunkumų gali kelti ir iš pažiūros paprasti veiksmai: surinkti ilgesnę žinutę, rasti konkrečią informaciją ar reikiamą meniu funkciją. Kalbėdama apie DI naudą, R. Šukytė pirmiausia siūlo atkreipti dėmesį į galimybes, kurios palengvina skaitymą ir rašymą mažame ekrane. Pavyzdžiui, kai rinkti tekstą nepatogu, klausimą gali būti paprasčiau ištarti balsu.
„Senjorams naudingiausios būtų ne sudėtingos nuotraukų redagavimo ar kūrybinės galimybės, o tos, kurios padeda lengviau skaityti ir rašyti mažame ekrane. Labai naudingos balso funkcijos. Dažnai gali būti patogiau ištarti klausimą garsiai, nei rinkti tekstą telefono klaviatūra. Apskritai didžiausia DI nauda senjorams yra ne „išmanesnis telefonas“, o mažiau mygtukų, mažiau ieškojimo ir klaidžiojimo po sudėtingus meniu“, – sako asociacijos vadovė.
Priklausomai nuo žmogaus įpročių, gali praversti ir kitos funkcijos: keliaujantiems – teksto vertimas, o mėgstantiems klausytis – galimybė išgirsti tekstą, užuot skaičius jį ekrane. Tiesa, šios galimybės nebūtinai paremtos DI, o jų prieinamumas priklauso nuo įrenginio, programėlės ir palaikomos kalbos.
Pasak E. Tamelytės, pažintį su DI verta pradėti nuo veiksmų, kuriuos vyresnio amžiaus žmogus telefonu atlieka kasdien, tačiau ne visada patogiai.
„Jei žmogus dažnai rašo žinutes, galima kartu išbandyti teksto taisymo galimybes. Jei mėgsta skaityti ilgesnius straipsnius, gali praversti santrauka, padedanti susipažinti su pagrindinėmis mintimis ir nuspręsti, ar skaityti visą tekstą. Svarbu, kad žmogus suprastų, kuo pasirinkta funkcija jam naudinga, ir išmokęs galėtų ja pasinaudoti savarankiškai“, – sako E. Tamelytė.
Parodyti ir leisti išbandyti
Padedant tėvams ar seneliams susipažinti su DI, pirmiausia verta išsiaiškinti, ką jie jau moka ir kur prireikia pagalbos. Vienam užteks parodyti, kur pradėti pokalbį, kitam reikės kartu kelis kartus pakartoti tuos pačius veiksmus. Mokymosi tempą turėtų lemti konkretaus žmogaus patirtis ir klausimai.
„Skaitmeninio raštingumo lygio skirtumai tarp senjorų išlieka dideli. Dalis vyresnių žmonių technologijomis naudojasi labai gerai, tačiau yra ir tokių, kurie internetu naudojasi minimaliai arba vis dar vengia išmaniųjų įrenginių. Todėl svarbu, kad naujos technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, būtų parodomos kuo paprasčiau ir suprantamiau“, – pabrėžia R. Šukytė.
Pirmą kartą DI išbandančiam žmogui svarbu leisti mokytis savo tempu. Užuot paėmus telefoną ir uždavus klausimą už artimąjį, verta būti šalia ir prireikus padėti, o jam pačiam leisti suformuluoti klausimą, perskaityti atsakymą ir nuspręsti, ką dar norėtų sužinoti.
„Svarbiausia ne mokyti, o parodyti naudą, – kaip DI gali padėti surasti norimą informaciją, parašyti laišką ar paaiškinti tekstus. Būtent tada ir atsiranda motyvacija tokiu pagalbininku naudotis savarankiškai“, – sako skaitmeninių įgūdžių ugdymo ekspertė.
Svarbu vertinti kritiškai
Sklandžiai parašytas DI atsakymas gali atrodyti įtikinamas, tačiau tai dar nereiškia, kad visa jame pateikta informacija teisinga – svarbu tai paakcentuoti ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Pavyzdžiui, planuojant kelionę traukiniu, DI pasiūlytas maršrutas gali tapti atspirties tašku, bet išvykimo laiką ir bilieto kainą reikėtų pasitikrinti vežėjo svetainėje. Įprotį tikrinti informaciją verta ugdyti nuo pirmųjų bandymų.
„Kritiškai vertinti DI atsakymus turi ne tik senjorai, bet ir visi vartotojai. Dirbtinis intelektas gali būti labai naudingas pagalbininkas, tačiau jo atsakymų nereikėtų laikyti galutine tiesa. Kuo svarbesnės gali būti pasekmės, tuo kruopščiau informaciją reikia tikrinti ir lyginti su kitais šaltiniais“, – pabrėžia R. Šukytė.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ką DI įrankiui pateikiame patys. Asociacijos vadovė primena nesidalyti slaptažodžiais, banko kortelių duomenimis, prisijungimo kodais, asmens dokumentų numeriais ar kita jautria informacija. Tokių duomenų gali būti ir kasdieniuose laiškuose bei dokumentuose, kuriuos norisi pasitelkus DI suprasti ar sutrumpinti.
„Prašant DI pagalbos parašyti laišką, dažnai pakanka paaiškinti, kam jis skirtas ir ką norime pasakyti. Nebūtina įkelti viso ankstesnio susirašinėjimo su vardais, adresais ir kitomis asmeninėmis detalėmis. O jei norisi išsiaiškinti konkretaus sakinio prasmę, galima pateikti tik tą ištrauką, prieš tai pašalinus asmens duomenis. Artimieji galėtų šį žingsnį parodyti praktiškai – kartu peržiūrėti tekstą ir aptarti, kurios informacijos užduočiai atlikti nereikia“, – sako technologijų bendrovės atstovė E. Tamelytė.
About the Author
