Lietuvos gyventojai vis geriau žino, kaip elgtis išgirdus sirenas ir kur ieškoti saugios vietos kilus oro pavojui, tačiau realus pasirengimas krizėms dar atsilieka – naujausias Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad artimiausios priedangos vietą bent apytikriai žino 65 proc. gyventojų, tačiau aiškų šeimos veiksmų planą krizės atveju turi vos 3 proc.
„Apklausa buvo atlikta netrukus po oro pavojaus ir praūžusios audros, tad tai buvo metas, kai išryškėjo pasirengimo spragos. Žmonės dalyvauja pirmosios pagalbos mokymuose, civilinės saugos edukacijose, informacijos apie pasirengimą taip pat netrūksta, tačiau ji dar ne visada virsta veiksmais namuose. Vadinasi, svarbu ne vien daugiau žinoti, bet ir iš anksto apgalvoti, ką krizės atveju darysime mes ir mūsų artimieji“, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.
Realybės jausmo ir individualaus pasirengimo vertinimo, palyginti su 2025 m. atlikto tyrimo duomenimis, yra daugiau, tačiau praktinio pasirengimo rodikliai per metus beveik nepasikeitė. Šiemet 6 iš 10 gyventojų mano, kad Lietuvos visuomenė yra prastai pasirengusi krizėms, nelaimėms ar ekstremaliosioms situacijoms. Šis rodiklis nuo pernai pakilo beveik 10 procentinių punktų. Tokiam vertinimui įtakos galėjo turėti naujos patirtos grėsmės, kaip ne kartą skelbti pranešimai apie oro pavojų, taip pat nemažą gyventojų dalį palietusio tvarkymosi su stichinių nelaimių padariniais laikas.
Išsamų šeimos veiksmų planą – su susitikimo vieta, kontaktais, atsakomybėmis ir evakuacijos tvarka – turi vos 3 proc. gyventojų. Daugiau nei trečdalis apie tai su artimaisiais jau yra kalbėję, tačiau konkretaus plano taip ir nėra susidarę.
Panaši padėtis ir su išvykimo krepšiu – bent iš dalies jį yra pasiruošę 2 iš 10 apklaustųjų. Kur kas daugiau gyventojų mano galintys kurį laiką išsiversti namuose: 7 iš 10 teigia esantys bent iš dalies pasiruošę savarankiškai išgyventi tris paras, arba 72 val., be išorinės pagalbos.
Tyrimas parodė ir kas trukdo pasirengti. Beveik pusė apklaustųjų mano, kad krizė jų nepalies, 40 proc. pasirengimą atidėlioja, nes vis atsiranda svarbesnių reikalų, daliai žmonių mintys apie galimas krizes kelia stresą. Sumažėjo lūkestis, kad krizės atveju valstybė ar institucijos pasirūpins – jeigu pernai atlikto tyrimo duomenys rodė, kad taip manančių gyventojų buvo 31 proc., tai šiemet šis rodiklis sumažėjo iki 19 proc.
„Problema jau nėra vien informacijos trūkumas. Dažnas žmogus supranta, kad reikėtų pasiruošti, bet mano dar turintis laiko arba tikisi, kad nelaimė jo nepalies. Tačiau šeimos planui aptarti ar pradėti krauti išvykimo krepšį nereikia laukti pavojaus signalo – ramus metas tam ir yra tinkamiausias“, – sako I. Damulienė.
Kur yra priedanga žino vis daugiau žmonių
Kai kuriose pasirengimo srityse per metus matyti ryškus teigiamas pokytis. Tiksliai artimiausios priedangos vietą žinančių gyventojų dalis išaugo nuo 25 iki 33 proc., o bent apytikriai ją žino maždaug du trečdaliai apklaustųjų. Daugiau gyventojų žino ir kaip elgtis išgirdus pavojaus sirenas ar gavus oficialų perspėjimą: žinančių ar bent iš dalies žinančių, kokių veiksmų imtis, per metus padaugėjo 9 procentiniais punktais – nuo 61 proc. iki 70 proc.
„Pokytis dėl priedangų ir pavojaus signalų rodo, kad konkretus ir nuoseklus informavimas veikia. Tačiau žinoti, kur yra artimiausia priedanga, dar nereiškia būti pasiruošusiam visai krizinei situacijai. Svarbu iš anksto pasidomėti, ką daryti gavus nurodymą evakuotis, kaip susisiekti su artimaisiais ir kur ieškoti patikimos informacijos“, – teigia I. Damulienė.
Daugiau gyventojų pasitiki savo gebėjimu atsirinkti informaciją
Stiprėja ir gyventojų pasitikėjimas savo gebėjimu krizės metu atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančios ar melagingos. Gyventojų, teigiančių, kad savo gebėjimu greičiau pasitiki, dalis per metus paaugo nuo 51 iki 53 proc.
Ieškodami informacijos apie pasirengimą krizėms gyventojai dažniausiai nurodo nacionalinį transliuotoją ir LT72. Tarp naudojamų šaltinių minimas ir bendras Lietuvos Raudonojo Kryžiaus bei LRT projektas esministestas.lt, kuriame galima pasitikrinti savo pasirengimo krizėms žinias.
Augo ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus žinomumas pasirengimo krizėms srityje. Paprašyti patys įvardyti organizacijas ar iniciatyvas, padedančias visuomenei pasirengti krizėms ir nelaimėms, Lietuvos Raudonąjį Kryžių šiemet paminėjo beveik dvigubai daugiau respondentų nei pernai, palyginti su pernai metų duomenimis, kai organizaciją įvardijo 10 proc. respondentų. Lietuvos Raudonasis Kryžius buvo ir dažniausiai spontaniškai paminėta organizacija.
„Socialiniuose tinkluose dažnai liekame savo informaciniame burbule, todėl vien to, kad žinute dalijasi pažįstami ar ją matome daug kartų, nepakanka. Krizės metu ypač svarbu žinoti, kur galima pasitikrinti informaciją ir svarbias žinias apie pavojų tikrinti oficialiuose bei patikimuose šaltiniuose“, – sako I. Damulienė.
Krizėje neužtenka žinoti – reikia mokėti veikti
Pirmosios pagalbos mokymuose per pastaruosius metus dalyvavo kas dešimtas gyventojas. Per pastaruosius 2 metus pirmosios pagalbos mokymuose dalyvavę dažniau įvardija 18-25 m. apklaustieji, tuo tarpu daugiau nei prieš 5 metus – 56 metų ir vyresni asmenys.
Savo gebėjimu suteikti pirmąją pagalbą pasitiki mažiau nei trečdalis apklaustųjų. Karinio konflikto atveju vos penktadalis gyventojų gerai arba labai gerai žinotų, kaip reaguoti – tai viena iš situacijų, kurioms gyventojai jaučiasi pasirengę mažiausiai.
Pasirengimas krizei apima ir emocinę pagalbą: tik vos penktadalis gyventojų tiksliai žinotų, kur kreiptis, jei jos krizės metu prireiktų jiems ar artimam žmogui.
„Krizės metu neužtenka turėti krepšį ar žinoti priedangos adresą. Gali tekti suteikti pirmąją pagalbą, padėti išsigandusiam žmogui, priimti sprendimą dėl evakuacijos ar atsirinkti patikimą informaciją. Visų situacijų numatyti negalime, tačiau pagrindiniams scenarijams galime pasiruošti iš anksto: susitarti su artimaisiais, ką darysime, pradėti komplektuoti išvykimo krepšį, pasitikrinti artimiausią priedangą ir atnaujinti pirmosios pagalbos žinias“, – sako I. Damulienė.
2026 m. rugpjūčio 27–rugsėjo 4 d. tyrimą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. Jame apklausta 1010 gyventojų nuo 18 iki 75 metų iš visos Lietuvos.
Apie organizaciją:
Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, Lietuvoje įkurta 1919 metais, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti 191 valstybėje ir turinti per 97 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremaliosiose situacijose ir krizėse bei pažeidžiamiausiems žmonėms Lietuvoje ir už jos ribų.
About the Author
