Lietuvoje jaunųjų ūkininkų per dešimtmetį sumažėjo beveik trečdaliu. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) ragina Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją atsakyti, kodėl didelės žemės ūkiui skiriamos viešosios investicijos neužtikrina pakankamos kartų kaitos. Sąjunga taip pat reikalauja pagrįsti beveik 20 mln. eurų skubios paramos paskirstymą: jeigu deklaruojamas prioritetas smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, jis turi būti matomas gavėjų atrankoje ir jiems tenkančiose sumose.
Pagal LJŪJS skelbiamus Žemės ūkio duomenų centro duomenis, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2026 m. rugsėjo 1 d. jaunųjų ūkininkų skaičius sumažėjo nuo 19 656 iki 13 633 – 6 023, arba 30,6 proc. Tai vidutiniškai vienu jaunuoju ūkininku mažiau maždaug kas 15 su puse valandos. Rezultatas aiškus: jaunųjų ūkininkų gretos retėja.
„Nenorime, kad jaunieji ūkininkai politikams rūpėtų tik artėjant rinkimams. Norime, kad jie galėtų ūkininkauti ir rinkimams pasibaigus. Svarbiausia ne tai, kas po kelerių metų vadovaus ministerijai, o tai, kas po penkiasdešimties metų dirbs Lietuvos žemę ir gamins maistą. Pažadais naujos ūkininkų kartos neužauginsime“, – teigia LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.
Paramos mastas turi virsti pamatuojamais rezultatais
Europos Sąjungos parama yra viena svarbiausių valstybės galimybių daryti ilgalaikį poveikį žemės ūkiui: padėti pradėti veiklą, modernizuoti ūkius ir sudaryti sąlygas juos perimti naujai kartai. LJŪJS vertinimu, pasirenkant paramos gavėjus ir finansavimo sąlygas kartu sprendžiama, kokia bus Lietuvos ūkių struktūra po dešimties ar dvidešimties metų.
Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2025 m. paramos gavėjams išmokėta beveik 1,2 mlrd. eurų. Ši suma apima įvairias paramos kryptis ir nėra vien jauniesiems ūkininkams skirtas finansavimas. Vis dėlto, Sąjungos teigimu, tokio masto viešųjų lėšų panaudojimas turi būti vertinamas ir pagal tai, ar naujiems žmonėms tampa lengviau įsitvirtinti žemės ūkyje.
„Valstybė turi parodyti, ką pakeitė išmokėti pinigai. Ar jaunam žmogui lengviau gauti žemės ir finansavimą? Ar pradėjęs ūkininkauti jis išsilaiko? Kai jaunųjų ūkininkų mažėja, vien išmokėtų lėšų suma negali būti pakankamas politikos sėkmės įrodymas – reikalingos gilesnės analizės“, – sako P. Astrauskas.
LJŪJS ragina nustatyti aiškius kartų kaitos tikslus ir kasmet skelbti, kiek žmonių pradeda ūkininkauti, kiek paramą gavusių jaunųjų ūkininkų tęsia veiklą po penkerių bei dešimties metų ir kiek ūkių perduodama naujai kartai. Tokie rodikliai leistų spręsti, kurios priemonės veikia, o kurias būtina keisti.
Beveik 20 mln. eurų: kur matomas prioritetas mažesniems ūkiams?
LJŪJS kelia klausimų dėl ministerijos pristatyto 19,576 mln. eurų skubios pagalbos modelio. Sąjungos vertinamame pasiūlyme preliminariai numatyta 9,77 euro už tinkamą augalininkystės hektarą, skaičiuojant iki 300 ha, ir 18,34 euro už pieninę karvę, skaičiuojant iki 300 karvių.
Pagal tokį tarifą 10 ha tinkamų pasėlių deklaruojantis ūkis gautų 97,70 euro, o 300 ha – 2 931 eurą. LJŪJS vertinimu, ministerija turi paaiškinti, kokiais duomenimis pagrįstos pasirinktos ribos ir kaip įvertintas pagalbos poreikis.
„Jeigu parama pristatoma kaip pagalba smulkiesiems ir vidutiniams, ministras turi parodyti, kokia lėšų dalis iš tikrųjų juos pasieks. Vien 300 hektarų ar 300 karvių riba to neįrodo. Reikalaujame paskelbti gavėjų ir sumų pasiskirstymą pagal ekonominį dydį. Be tokio pagrindimo prioritetas mažesniems ūkiams lieka deklaracija“, – teigia P. Astrauskas.
Sąjunga pabrėžia, kad ūkių ekonominis dydis jau vertinamas kitose paramos priemonėse, todėl reikalavimas parodyti numatomų gavėjų ekonominį pajėgumą nėra naujas ar praktiškai netaikomas. Vien hektarų arba karvių skaičius neatskleidžia nei ūkio finansinės padėties, nei jo galimybių atlaikyti padidėjusias sąnaudas.
LJŪJS taip pat reikalauja paaiškinti, kodėl pristatytame modelyje atskiros išmokos nenumatytos mėsinių galvijų, avių ir ožkų laikytojams, nors kuro ir pašarų gamybos sąnaudų didėjimas palietė ir šias veiklas.
Sąjungos vertinimu, skubus pagalbos pobūdis neatleidžia nuo pareigos pagrįsti jos paskirstymą. Prieš priimant sprendimą turi būti paskelbta, kiek lėšų numatoma skirti skirtingo ekonominio dydžio ūkiams ir sektoriams, bei palyginti alternatyvūs paskirstymo variantai. Tai leistų įvertinti, ar beveik 20 mln. eurų padės tiems, kuriems pagalbos labiausiai reikia.
Kvietimas į spaudos konferenciją
2026 m. spalio 12 d., pirmadienį, 11 val. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais (ŽŪR) kviečia į spaudos konferenciją BNS konferencijų salėje Vilniuje, Kęstučio g. 25.
Konferencijoje bus aptariamas jaunųjų ūkininkų skaičiaus mažėjimas, ES ir nacionalinės paramos poveikis ūkių ateičiai bei beveik 20 mln. eurų skubios pagalbos paskirstymo pagrįstumas.
About the Author
