2026 m. spalio 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Nacionalinio susivienijimo atstovas Seime dr. Vytautas Sinica penktadienį įregistravo Architektūros įstatymo pataisas, kuriomis būtų tobulinamas projektinių pasiūlymų svarstymo procesas, užtikrinant didesnį visuomenės įtraukimą ir kokybiškesnį pasiūlymų vertinimą. Parlamentaras taip pat siūlo papildyti įstatyme numatytą architektūros kokybės kriterijų sąrašą.
„Dabar įstatyme tarp architektūros kokybės kriterijų nėra numatytas labai svarbus socialinio kultūrinio integralumo kriterijus – kiek nauji projektai atspindi teritorijos savitumą ir kultūrinį identitetą, kiek jie atitinka viešąjį interesą ir gyvenimo kokybės reikmes, užtikrina paslaugų prieinamumą skirtingoms visuomenės grupėms. Šiuo projektu siekiu šią spragą pašalinti“, – sako V. Sinica.
Parlamentaro teigimu, ydingas ir pats projektinių pasiūlymų svarstymo procesas. „Jau tapo norma, kad projektinių pasiūlymų svarstymas regioninėse architektų tarybose vykdomas prieš jų svarstymą su visuomene, todėl nėra galimybės įvertinti ar bent sužinoti ir gyventojų nuomonę, o tai daugeliu atvejų lemia tai, kad suinteresuotos visuomenės nuomonė po svarstymo taryboje tampa niekinė“, – pastebi Seimo narys.
Pasak jo, nors Architektūros įstatymo tekste įtvirtinta, kad viešasis interesas vykdant architektų veiklą apima „visuomeninių, valstybės, savivaldybių bendruomenių ir privačių interesų derinimą, pagrįstą objektyviais asmenų, jų grupių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir savivaldybių bendruomenių poreikiais“, tačiau nėra numatytas joks mechanizmas, kaip rengiant projektinius pasiūlymus tie poreikiai būtų sužinomi ir derinami – visuomenei faktiškai pateikiami jau parengti pasiūlymai.
„Būtina atkreipti dėmesį, kad visuomenės informavimas apie statinio projektinius pasiūlymus nėra tapatus visuomenės dalyvavimui priimant sprendimus, kurį numato Orhuso konvencija. Statytojas pateikia susipažinti projektinius pasiūlymus, tačiau daryti įtakos sprendiniams visuomenė iš esmės neturi galimybių. Pateikti pasiūlymai paprastai tenkina statytoją – jau sumokėti pinigai, projektuotojai atliko darbą, – todėl jis nepageidauja jokių pakeitimų. Be to, į visuomenės pastabas atsako pats projekto rengėjas, dažniausiai – samdytas advokatas, jos nėra diskutuojamos, todėl dažniausiai yra atmetamos“, – ydingą praktiką pastebi V. Sinica.
Siekiant išspręsti šias problemas, parlamentaras siūlo praplėsti regioninių architektūros tarybų sudėtį, joje mažinant Lietuvos architektų rūmų atstovų dominavimą, papildomai įtraukiant paminklosaugininkų, geografų organizacijų narius. Parlamentaras taip pat siūlo įtvirtinti nuostatą, kad tarybų posėdžiai būtų vieši, o svarstant objektus, esančius saugomose teritorijose ar darysiančius žymią įtaką transporto srautams ar būtinos inžinerinės infrastruktūros plėtrai, į posėdžius būtų kviečiami šių sričių ekspertai.
V. Sinica siūlo, kad šie įstatymo pakeitimai įsigaliotų kitų metų liepos 1 d.
About the Author
