2026 m. spalio 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl iššūkių ir grėsmių vaikams ir paaugliams, ieškantiems psichologinės pagalbos internete. Posėdyje kartu su ministerijų, švietimo ir vaiko teisių apsaugos institucijų, psichikos sveikatos ir kitų sričių specialistais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais svarstyta, kaip užtikrinti, kad vaikai ir paaugliai, ieškantys psichologinės pagalbos internete, laiku pasiektų kvalifikuotus specialistus, o ne konsultuotųsi, naudodami dirbtinio intelekto (DI) įrankius.
„Jauni žmonės, negalėdami greitai gauti psichologinės pagalbos, kreipiasi į DI įrankius. Todėl kyla iššūkis – kaip užtikrinti, kad DI teikiama informacija vaikams ir paaugliams būtų saugi ir nukreiptų pas psichikos sveikatos specialistus ir kvalifikuotus emocinės paramos teikėjus“, – teigė Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė Jurgita Sejonienė.
Emocinės paramos ir psichologinės pagalbos poreikis vaikams ir paaugliams yra itin didelis ir kasmet sparčiai auga. VšĮ „Vaikų linija“ 2024 m. sulaukė 81 876 skambučių ir 10 915 pokalbių internetu, o pokalbių internetu skaičius per metus išaugo 23 proc. Dažniausiai vaikai kalba apie savižudybę, baimę ir nerimą, savęs žalojimą. VšĮ „Jaunimo linijos“ duomenimis, bandymų kreiptis pagalbos internetu nuo 2022 m. iki 2025 m. padaugėjo 40 proc., tačiau turimų pajėgumų pakako atsakyti tik į 76 proc. prašymų.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pirminės psichikos sveikatos paslaugos jaunesniems nei 18 metų 2025 m. suteiktos 27 972 kartus, o 2024 m. – 24 206 kartus. Pirminėje ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros grandyje vaikų ir paauglių medicinos psichologų etatų skaičius išaugo nuo 44,84(2025 m.) iki 51,75 (2026 m.) ir sudarė 16,9 proc. (2025 m.) ir 18,3 proc. (2026 m.) visų psichologų etatų.Vis dėlto, išlieka ilgos psichologinės ir psichiatrinės pagalbos laukimo eilės: 15 dienų ir ilgiau konsultacijos pas medicinos psichologą laukia 42,3 proc., o pas vaikų ir paauglių psichiatrą – 47,9 proc. užsiregistravusių asmenų.
„Neramina situacija, kad apie 50 proc. vaikų ir paauglių vizito pas psichologą ir psichiatrą tenka laukti ilgiau nei 14 dienų. Kita vertus, problema gali būt dar gilesnė, nes pirminės psichikos sveikatos centrų teikiamų paslaugų apimtis yragerokai mažesnė nei skaičius kreipimųsi į emocinės paramos tarnybas– VšĮ „Vaikų linija“ ir VšĮ „Jaunimo linija“. Taibyloja apie didžiulį psichologinės pagalbos poreikį jauniems žmonėms ir nepakankamą prieinamumą“, – teigė Seimo narė J. Sejonienė.
Posėdyje dalyvavę specialistai pastebėjo, kad oficiali statistika apie vizito pas specialistus laukimo eiles neatspindi realios padėties. Regionuose, ypač Vakarų Lietuvoje, labai trūksta vaikų ir paauglių psichiatrų: Klaipėdoje veikia šeši psichikos centrai, bet vaikų ir paauglių psichiatrai dirba tik dviejuose, o laukimo laikas kai kur siekia tris ar net keturis mėnesius. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, apie 300 Lietuvos ugdymo įstaigų neturi psichologų. Ministrės patarėjas omas Bičiūnas teigė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė svarsto, kaip sumažinti reikalavimus (dėl mokinių skaičiaus) dėl psichologo etato ugdymo įstaigose įsteigimo, ir galimybes mokyklose psichologinę pagalbą teikti ne tik kontaktiniu, bet ir nuotoliniu būdu.
Posėdyje Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja akcentavo, kad psichologinės pagalbos prieinamumas neturi baigtis su mokyklos baigimu, nes jauni žmonės, įstoję į aukštąsias mokyklas, į suaugusiojo gyvenimą neretai ateina jau turėdami psichologinių sunkumų.
„Kelia nerimą tai, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose nėra steigiami psichologų etatai. Negalime turėti psichikos sveikatos sistemos, kuri rūpinasi jaunais iki 18 metų amžiaus asmenimis, o sulaukusiems pilnametystės, savarankišką gyvenimą pradedantiems studentams nebėra prieinama psichologinė pagalba, tarsi pasakant – dabar su emociniais ir psichologiniais sunkumais tvarkykis pats“, – teigė Seimo komisijos narė J. Sejonienė.
Komisijos posėdžio dalyviai sutarė, kad neįmanoma ignoruoti fakto, kad vaikai ir paaugliai naudojasi DI, neretai laikydami DI emocinės paramos ir psichologinės pagalbos alternatyva, tačiau DI negali pakeisti profesionalios psichologinės ar psichiatrinės pagalbos. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės A. Jakavonienės atliktas bandymas su trimis jaunimo populiariais DI įrankiais parodė, kad jie aiškiai nurodo, jog neatstoja specialisto, ir pateikia emocinės paramostarnybų kontaktinius duomenis. Visgi vaikui sunku atskirti DI pateiktą gerą atsakymą nuo beveik gero. Vaiko teisių apsaugos ir psichikos sveikatos specialistai sutarė, kad jauno žmogaus psichologinės krizės metu DI neturėtų likti vieninteliu prieinamu įrankiu.
Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos vadovas Linas Petkevičius atkreipė dėmesį, kad pokalbių robotai (DI įrankiai) linkę palaikyti pokalbį, tačiau modeliai dažnai neturi lietuviško kalbinio ir kultūrinio konteksto, o geresnės kokybės atsakymai dažnai prieinami tik mokamose versijose, todėl būtina ugdyti kritinį vertinimą. VšĮ „Code Academy Kids“ vadovės Elitos Kalpokaitės teigimu, vaikai DI atsiveria lengviau nei suaugusiems artimiems asmenims ar psichologui, nes bijo vertinimo. Ji paminėjo, kad populiarių DI platformų atstovai jau diegia vis daugiau apsaugų, tačiau DI saugumas dar nėra užtikrintas. Sutarta, kad šią problemą reikia spręsti ne vien draudimais ar ribojimais vaikams ir paaugliams. Svarbu ugdyti vaikų ir suaugusiųjų supratimą, kaip veikia DI įrankiai. Taip pat labai svarbu nukreipti vaikus ir paauglius naudotis specialistų parengtais emocinei gerovei skirtais DI įrankiais, kurie veikia kaip „vartai“ į profesionalią psichikos sveikatos pagalbą.
„Neišvengsime DI sklaidos, todėl informacija – apie psichikos sveikatą, psichologinės pagalbos svarbą ir šios pagalbos prieinamumą, – kurią vaikai ir paaugliai gauna naudodami DI įrankius, turi būti kuo saugesnė ir tikslesnė. Todėl institucijoms būtina įsiklausyti į DI ekspertų įžvalgas ir siūlymus, sutelkti pastangas ir ieškoti veiksmingų sprendimų“, – teigė Seimo narė J. Sejonienė.
Posėdyje diskutuota daugeliu kitų su psichologinės pagalbos prieinamumu susijusių klausimų. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pateikė siūlymus dėl pagalbos vaikui sistemos stiprinimo: susitarti dėl vieningo nacionalinio pagalbos vaikui „kelio“ ir skubaus reagavimo algoritmo, aiškiai paskirstant institucijų atsakomybes ir paskiriant vaiko atvejo koordinatorių; vertinti ne psichologinės pagalbos konsultacijų skaičių, o paslaugos tęstinumą ir realų vaiko būklės pagerėjimą; stiprinti profesionalią nuotolinę psichologinę pagalbą ir sklandų perėjimą nuo anoniminės prie specializuotos pagalbos; užtikrinti, kad DI taikliai nukreiptų vaiką psichologinei pagalbai su specialistu; išnagrinėti Lenkijos pirminės intervencinės pagalbos modelį ir apsvarstyti jo taikymo Lietuvoje galimybes.
Asociacijos „Lietuvos tėvų forumas“ ir projekto „Laimė šeimoje“ atstovas Audrius Murauskas pateikė siūlymus dėl šeimų stiprinimo ir prevencijos: skirti didesnį dėmesį prevencijai, o ne pasekmių šalinimui; suteikti šeimoms daugiau realių galimybių stiprinti santykius, tėvystės gebėjimus ir emocinį atsparumą; įgyvendinti trejų metų bandomąjį „Šeimos santykių ir atsparumo krepšelio“ projektą keliose savivaldybėse, kad šeimos galėtų gauti konsultacijas, mokymus ar nuotolinę pagalbą dar iki psichologinės krizės; politikams ir sprendimų priėmėjams atkreipti dėmesį į valstybės investicijas į šeimų gebėjimą kurti saugius ir darnius santykius.
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) atstovės Gretos Burinskaitės siūlymu, tikslinga mokyklų e. dienynuose sukurti nuorodas apie teikiamas psichikos sveikatos paslaugas,nes moksleiviai e. dienynus naudoja panašiu dažniu kaip socialinius tinklus, o prieigą prie e. dienynų turi ir moksleiviai, ir tėvai. Taip būtų užtikrinta informacijos sklaida vaikams ir tėvams ir padidėtų galimybės lengvai susisiekti su psichologinę pagalbą teikiančiomis įstaigomis. Taip patpaminėta, kad LiJOT kuria jaunimo psichikos sveikatos paslaugų žemėlapį.
„Turime psichologinės pagalbos galimybes ugdymo įstaigose, visuomenės sveikatos biuruose, psichologinės pagalbos tarnybose, psichikos sveikatos centruose ir kitur, bet vaikai ir paaugliai nežino apie jas ir negauna šios pagalbos. Todėl Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija prašo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos atkreipti dėmesį į šią problemą ir 2027 metų valstybės biudžete numatyti lėšas emocinės paramos ir psichologinės pagalbos viešinimui“, – teigė Seimo narė J. Sejonienė.
Komisija pateiks institucijoms ir organizacijoms siūlymus, kviesdama susitelkti bendram darbui ir siekti pažangos.
„Komisijos posėdyje pateikti siūlymai ir spręstini iššūkiai reikalauja gilesnių tarpinstitucinių diskusijų ir veiksmingų sprendimų paieškos. Svarbu užtikrinti, kad diskusijos apie psichologinės pagalbos prieinamumo vaikams ir jaunimui iššūkius būtų tęstinės ir taptų esminių pokyčių proceso dalimi. Šioje srityje labai svarbu nuoseklumas, darbų tęstinumas ir kuo didesnė empatija– pastebėti tuos jaunus asmenis, kuriems reikia psichologinės pagalbos, ir nepalikti vaiko ar paauglio krizėje arba konsultavimuisi su DI, nes jis negali atstoti profesionalios psichologinės pagalbos ir pagelbėti krizę išgyvenančiam vaikui ar jaunuoliui“, – apibendrino komisijos narė J. Sejonienė.
Komisija ketina tęsti parlamentinę kontrolę dėl psichologinės pagalbos prieinamumo vaikams ir jaunimui.
Posėdžio vaizdo įrašas čia.
About the Author
