Šiandien susisiekti su artimaisiais ar draugais galime akimirksniu, tačiau greitas atsakas dar nereiškia, kad iš tiesų vienas kitą girdime. Naujausias populiariausio ryšio tiekėjo „Tele2“ atliktas tyrimas atskleidė, kad maždaug kas penktas 18-29 metų žmogus po paskutinio pokalbio apie emocinę savijautą ar asmeninius sunkumus nesijautė iki galo išklausytas.
Kalbėjosi, tačiau liko neišgirsti
„Tele2“ tyrimo duomenimis, 16 proc. jaunuolių per paskutinį pokalbį apie jausmus ar asmeninius išgyvenimui jautėsi išklausyti tik iš dalies, tuo metu 4 proc. teigė visai nesijautę išklausyti. Tyrimas rodo – maždaug kas penktas jaunas žmogus Lietuvoje apie savo emocinę savijautą kalbasi, tačiau nesijaučia išklausyti.
„Technologijos leidžia kitą žmogų pasiekti akimirksniu, o dirbtinis intelektas (DI) pratina mus prie atsakymų per kelias sekundes. Tačiau galimybė greitai apsikeisti žinutėmis dar nepasako, kiek kokybiškas bus pats pokalbis – technologijos gali padėti užmegzti ryšį, bet negali jo sukurti už mus“, – sako „Tele2“ rinkos tyrimų vadovė Skaistė Varnienė.
Kas lemia, ar po pokalbio žmogus iš tiesų jausis išgirstas? „Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas sako, kad vien galimybės išsikalbėti tam neužtenka – svarbu ir tai, kaip į žmogaus pasakojimą reaguoja jo pašnekovas.
„Svarbiausia, kiek į pokalbį yra įsitraukęs pašnekovas – ar priėmė mūsų mintis ir jausmus, ar nepatarinėjo, ar mūsų nevertino už padarytus veiksmus. Įprastai žmogui užtenka to, kad kitas pasistengia suprasti jo situaciją, o ne pateikia atsakymą, kuris neretai gali nukreipti dėmesį nuo to, kas mums iš tiesų yra svarbiausia“, – pažymi M. Kriščiūnas.
Kartais geriausia pagalba – neskubėti patarti
Psichologo teigimu, viena dažniausių klaidų klausantis yra noras kuo greičiau išspręsti kito žmogaus problemą. Nors tai dažniausiai kyla iš rūpesčio, neprašyti patarimai, bandymas guosti ar savo patirties pasakojimas gali trukdyti žmogui pasijusti išgirstam.
„Jausmas ir sunkumai nėra kažkas, ką reikėtų spręsti „čia ir dabar“. Dažnai užtenka pasakyti: „įsivaizduoju, jog tau sunku“, „papasakok daugiau“ ar „skamba nelengvai“. Klausymasis yra ne tik apie teisingus žodžius, tačiau labiau apie dėmesį, kantrybę ir buvimą ten, kur yra žmogus, kuriam dabar sunku“, – teigia M. Kriščiūnas.
Jei neaišku, ar žmogui reikia patarimo, ar tiesiog buvimo šalia, psichologas rekomenduoja ne spėlioti, o tiesiog paklausti. Kai žmogus yra emocionalus ir bando suprasti, kas su juo vyksta, sprendimai dažnai būna mažiausiai girdimi – daugiau erdvės jiems atsiranda emocijoms nuslūgus.
Šiandien toks gebėjimas neskubėti gali tapti dar svarbesnis. Esame įpratę prie žinučių, greitų reakcijų ir momentinio DI atsakymų, tačiau žmogaus emocijos „veikia“ kitu tempu.
„Emocijos „neveikia“ kaip DI – dažnai joms reikia laiko, kartojimo, tylos ar erdvės tiesiog būti ir skleistis. Kai atprantame nuo tylos pauzių, neapibrėžtumo ar kito žmogaus sunkumo, pradedame ieškoti paprastumo patarimuose ir sprendimuose. Kartais labiau gali padėti ne konkretūs žodžiai ar žinojimas, ką daryti, o pasakymas: „Aš irgi nežinau, kaip elgtis, bet galiu pabūti su tavimi kartu net ir visko nežinodamas“, – pasakoja M. Kriščiūnas.
Ryšio nesugeneruosi – jam reikia dėmesio
Į klausymosi svarbą šiemet dėmesį atkreipia ir „Jaunimo linijos“ iniciatyva „Žalia šviesa gyvenimui“, kurią jau ne vienerius metus remia ir „Tele2“. Šiemet ją lydį šūkis „JausmAI – ne AI. Ryšio nesugeneruosi, bet gali padėti jį kurti“, primenantis, kad technologijos gali padėti susisiekti, tačiau tikram ryšiui vien greito atsako neužtenka.
„Technologijų vertė atsiskleidžia tada, kai jos padeda žmonėms rasti kelią vieniems pas kitus. Kartais tam užtenka vienos žinutės ar skambučio, nuo kurio prasideda svarbus pokalbis. Todėl norime priminti, kad technologijos turėtų ne pakeisti žmogišką ryšį, o padėti jam įvykti“, – akcentuoja S. Varnienė.
„Tele2“, jau daug metų remianti „Jaunimo liniją“, siekia prisidėti prie to, kad emocinė parama jauniems žmonėms būtų kuo lengviau pasiekiama. „Žalia šviesa gyvenimui“ šiemet kviečia ne tik drąsiau kalbėti apie emocinę sveikatą, bet ir mokytis išgirsti kitą – neskubėti vertinti, taisyti ar pasiūlyti sprendimą, kai žmogui pirmiausia reikia būti išklausytam. Daugiau apie akciją ir jos renginius: https://jaunimolinija.lt/zalia-sviesa-gyvenimui/.
About the Author
