Svarbiausias Lietuvos kultūros programos Italijoje rezultatas – ilgalaikis partnerysčių tinklas

Spalio 8 d. po metus trukusių parodų, rezidencijų, performansų, kuratorinių projektų, kino ir muzikos renginių bei institucinio bendradarbiavimo programa „Lietuvos kultūra Italijoje 2025–2026“ baigėsi.

Lietuvos kultūros instituto kartu su Lietuvos Respublikos ambasada Italijoje įgyvendinama programa atskleidė šiuolaikinės Lietuvos kultūros scenos įvairovę ir sustiprino Lietuvos bei Italijos kultūros institucijų ryšius.

Programa „Lietuvos kultūra Italijoje 2025–2026“ buvo kuriama kaip ilgalaikė Lietuvos kultūros platforma. Per šiuos metus „Cultura Lituana in Italia“ įgijo Italijos kultūros institucijų pasitikėjimą ir tapo kokybės ženklu, siejamu su profesionalumu ir patikimu bendradarbiavimu.

„Programa „Lietuvos kultūra Italijoje 2025–2026“mums buvo ne tik galimybė pristatyti Lietuvos kūrėjus Italijos publikai, bet ir kurti tvarius ryšius tarp institucijų, menininkų ir kultūros profesionalų. Džiaugiamės, kad užmegztos partnerystės virto konkrečiais projektais, rezidencijomis, mainais ir net naujais nuolatiniais kūriniais dviejuose Italijos miestuose – Turine bei Brešoje”, – sakė Lietuvos kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė.

Programa siekta plėsti kultūrinius mainus tarp abiejų šalių ir pristatyti Italijos publikai Lietuvos šiuolaikinį meną. Įvairiose Italijos vietose surengti renginiai apėmė skirtingas meno disciplinas. Tarp svarbiausių partnerių ir projektų – „Romaeuropa Festival“, „Artissima“, „Art City Bologna“, Venecijos bienalė, „Trieste Film Festival“, „Gherdëina 10“ bienalė, įgyvendinta bendradarbiaujant su „Kaunas Biennial“, Bolonijos vaikų knygų mugė, taip pat Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui skirtas koncertų ciklas.

„Visi šie metai buvo kur kas daugiau nei vien tik Lietuvos kultūros ir jos menininkų matomumas svarbiausiose Italijos scenose bei festivaliuose. Daug keliaudama paskui Lietuvos menininkus po Italiją tik dar kartą įsitikinau, kad kultūra yra pasitikėjimą tarp dviejų šalių kurianti erdvė, gilinanti ir stiprinanti bendras vertybes bei atverianti galimybes geriau suprasti vienas kitą bei siekti abiem šalims svarbių bendrų tikslų ir kitose srityse. „Cultura Lituana in Italia” programa sulaukė dėmesio ir iš svarbiausių šalies vadovų”, – sakė Lietuvos ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė.

Paskutinis didžiausias programos projektas įvyko rugsėjo mėnesį – Augusto Serapino nuolatinė instaliacija vienoje iš naujausių Brešos miesto metro stočių. Per metus trukusią programą A. Serapinas taip pat pristatė kūrinį „Art City Bologna“ programoje ir dalyvavo „Gherdëina 10“ bienalėje Val Gardenoje.

„Ši programa – tai ilgo pasiruošimo rezultatas, suteikęs galimybę Lietuvai sugrįžti į Italijos kultūros lauką, kuriame Lietuva ilgus okupacijos dešimtmečius negalėjo dalyvauti. Jubiliejinio festivalio „Romaeuropa“ atidaryme graudinausi – prieš 40 metų užsienio kultūros institutų įkurtas festivalis galėjo pagaliau ištaisyti istorines klaidas ir Lietuvai skirti ypatingą dėmesį. Skandinavijos šalių menininkų rezidencija, tarsi uždaras klubas, pirmą kartą oficialiai atvėrė duris Baltijos šalims. Per visus metus itin įkvėpė tai, kad jau nepriklausomoje Lietuvoje užaugusių menininkų istorijas Italijos kultūros bendruomenė priėmė su didžiuliu smalsumu ir šiluma”, – sakė kadenciją baigusi Lietuvos kultūros atašė Laura Gabrielaitytė – Kazulėnienė, šios programos idėjos autorė.

Programa tapo Lietuvos ir Italijos menininkų, kuratorių, institucijų bei publikos susitikimo platforma. Užmegzti ryšiai, bendri kūriniai ir naujos bendradarbiavimo galimybės sudarys pagrindą tolesniems kultūriniams mainams tarp abiejų šalių.

Programos dalyviai ir svarbiausi projektai:

Per pastaruosius metus programa Italijoje pristatė reikšmingus šiuolaikinės Lietuvos kultūros kūrėjus ir užmezgė ryšius su šalies muziejais, festivaliais bei kitomis kultūros institucijomis.

Jonas Mekas (1922–2019), viena svarbiausių tarptautinio eksperimentinio kino figūrų, buvo pristatytas MAXXI – XXI amžiaus nacionaliniame meno muziejuje. Čia parodytas jo filmas „Requiem“, išryškinantis atminties ir tremties temas.

Minint Mikalojų Konstantiną Čiurlionį (1875–1911) ir jo 150-ąsias gimimo metines, surengtas jo muzikinei kūrybai skirtas koncertų ciklas.

„Artissima“ šiuolaikinio meno mugėje Emilija Škarnulytė pristatė kūrinius, jungiančius aplinkos, atminties ir infrastruktūros temas. Kipras Dubauskas „Art City Bologna“ programoje parodė „Pyrogenia. Crowd and Demons“ – Italijoje ir Lietuvoje meninės rezidencijos metu sukurtą projektą.

Vaikų literatūros festivalyje „BOOM! Crescere nei Libri“ Akvilė Magicdustė dalyvavo su paroda „Forest Encounters“, sukurta bendradarbiaujant Lietuvos ir Italijos iliustruotojoms.

„Gherdëina 10“ bienalėje, įgyvendintoje bendradarbiaujant su „Kaunas Biennial“, dalyvavo Andrius Arutiunian, Eglė Kulbokaitė su Dorota Gawęda ir Augustas Serapinas. Jų kūriniai nagrinėjo sodą kaip ekologijos, transformacijos ir santykio su kraštovaizdžiu erdvę.

Augusto Serapino nuolatinis kūrinys Brešoje ir specialiai menininkams iš Lietuvos Pompėjoje pradėta rezidencijų programa užbaigė programą, tapusią Lietuvos ir Italijos menininkų, kuratorių, institucijų bei publikos susitikimo platforma.

Pagrindiniai ilgalaikio bendradarbiavimo projektai:

LKI ir Lietuvos tarpdisciplininių menininkų asociacija ir Pompėjos archeologinis parkas – Lietuvos menininkų rezidencijų programa;

Lietuvos tarpdisciplininių menininkų asociacija ir MACRO – kuratorių mainų rezidencijų programa;

„Biennale Gherdëina“ ir Kauno bienalė – tarptautiniai kuratoriniai ir menininkų mainai;

„Artissima“, Vilniaus miesto savivaldybė ir Šiuolaikinio meno centras – rezidencijų ir apdovanojimų mainų programa;

LKI, „Circolo Scandinavo“ ir Lietuvos teatro centras – Lietuvos scenos menų kūrėjų rezidencijų programa;

Florencijos universitetas ir Vilniaus universitetas – Lietuvos istorijos kursas Florencijos universitete;

Šiaulių dailės galerija ir „LABAS Itala“ – Lietuvos menininkų rezidencijos Sicilijoje;

Lina Lapelytė ir ParCO/ Parmos miesto savivaldybė – 3 metų rezidencija Parmoje;

Lietuvos tarpdisciplininių menininkų asociacija ir „flusso“ – Marijos Gimbutas palikimui dedikuota rezidencija Apulijos regione.

Fokus programos

· Lietuvos scenos menų pristatymas „Romaeuropa“ festivalyje;

· Lietuvos vizualiųjų menų pristatymas meno mugės „Artissima“ metu;

· Lietuvos trumpametražių filmų industrijos pristatymas „ShorTO Film Market“;

· M. K. Čiurlionio muzikos programa Italijoje;

· M. K. Čiurlioniui skirta koncertų savaitė Parmoje;

· Lietuvos kino pristatymas „Trieste Film Festival“;

· Lietuvos kino dienos Turine „Viaggio in… Lituania“;

· Lietuvos vaikų literatūros pristatymas Bolonijos vaikų knygų mugėje;

· Lietuvos scenos menų fokusas Šiaurės šalims dedikuotame festivalyje „POLIS“;

· Lietuvos lėlių teatro fokusas festivalyje „Arrivano dal Mare!“;

· Lietuvos kultūros dienos Bolonijoje „Cuore di Lituania“;

· Lietuvos scenos menų fokusas „Opera estate Festival Veneto“.

Skaičiai:

· Į programą įsitraukė: 100+Lietuvos ir Italijos kultūros institucijų bei organizacijų;

· Programoje dalyvavo: 150+menininkų ir kultūros profesionalų;

· Surengta: 12 personalinių Lietuvos menininkų parodų;

· Dalyvauta: 12-oje fokus programų;

· Pradėti: 9 ilgalaikiai projektai;

· Nuolat: 2-iejų Lietuvos menininkų darbai Italijos miestų kolekcijose;

· Komunikacija pasiekė: 218 mln. auditoriją;

· Italijos žiniasklaida: 388 paminėjimai per metus.

About the Author

asd

Administrator

View All Posts