Prekybos ir logistikos ryšių tarp Indijos ir Baltijos jūros regiono stiprinimo galimybės, transporto jungčių plėtra ir jų atsparumas – pagrindiniai klausimai, aptariami susisiekimo ministro Juro Taminsko darbo vizito Indijoje metu. Lietuva mato galimybių stiprinti šiuos ryšius, o Klaipėdos uostas galėtų tapti svarbia jungtimi tarp Indijos ir Baltijos regiono.
Ketvirtadienį Naujajame Delyje J. Taminskas susitinka su Indijos uostų, laivybos ir vandens kelių ministru Shantanu Thakuru, su kuriuo diskutuoja ne tik apie tampresnių ryšių tarp Indijos uostų ir Baltijos regiono galimybes, bet taip pat aptaria bendradarbiavimo perspektyvas žaliosios laivybos, uostų skaitmenizacijos ir kibernetinio saugumo srityse.
„Indija Lietuvai yra vis svarbesnė partnerė. Daugiau kaip 80 proc. pasaulio prekybos vykdoma jūra, tad atsparūs jūrų transporto maršrutai yra itin svarbūs. Matome potencialą stiprinti susisiekimą tarp Indijos ir Baltijos jūros regiono, nes Klaipėdos uostas – konteinerių perkrovimo lyderis tarp Baltijos šalių, per jį eina pagrindinės laivybos linijos į įvairius Europos ir kitų žemynų uostus. Todėl būtent mūsų Klaipėdos uostas gali tapti ta svarbia jungtimi“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Klaipėdos uostas pastaraisiais metais demonstruoja rekordinę veiklą ir stiprina savo pozicijas tarptautinėse tiekimo grandinėse. 2025 m. uoste perkrauta 39 mln. tonų krovinių, o konteinerių srautas pasiekė rekordinį 1,31 mln. TEU.
Auga ir Lietuvos prekybos bei logistikos ryšiai su Indija. 2025 m. per Klaipėdos uostą gabentų krovinių, kurių kryptis buvo Indija, srautas siekė 117 tūkst. tonų, o didžiąją jo dalį sudarė augaliniai riebalai ir aliejai, trąšos bei žemės ūkio produktai. Per pirmąjį šių metų pusmetį vien augalinių riebalų buvo pakrauta 145 tūkst. tonų – palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šių krovinių apimtys šoktelėjo net 172 procentais.
J. Taminskas šiandien taip pat dalyvauja tarptautinio jūrų ir vandenynų politikos forume „Sagarmanthan: The Great Oceans Dialogue 2026“, kur pasisako diskusijoje „Kritiniai taškai ir sukrėtimai: pasaulinės prekybos arterijų apsauga“.
J. Taminskas pabrėžia, kad auganti įtampa pasaulyje išryškina patikimų transporto jungčių ir atsparių tiekimo grandinių svarbą. Pasak jo, šiandien nebeužtenka užtikrinti vieno jūrų transporto koridoriaus saugumą – turime kurti vienas kitą papildančių maršrutų tinklą, kuriame jūrų, geležinkelių ir sausumos transporto tinklai veiktų kaip viena sistema.
„Mums reikia infrastruktūros, kuri galėtų būti naudojama ne vienam tikslui: ji ne tik turi užtikrinti prekybą, tačiau kartu stiprinti atsparumą, o prireikus – užtikrinti karinį mobilumą. Todėl Lietuvai svarbu sujungti Klaipėdos uostą su „Rail Baltica“ tinklu. Savo transporto jungtis vertiname ne tik kaip Europos koridorius, bet ir kaip svarbią pasaulinių tinklų dalį“, – teigia ministras.
Pasak jo, toks požiūris bus vienas iš pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetų 2027 metų pirmąjį pusmetį, kuomet daugiausia dėmesio bus skiriama saugumui, konkurencingumui ir atsparumui.
Kartu su J. Taminsku forume dalyvauja ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas, kuris pasisako diskusijoje „The Green Port Paradigm: Where Trade Meets Energy“, skirtoje žaliųjų uostų plėtrai, energetikai ir sprendimams, kurie padėtų suderinti augančius prekybos srautus su klimato kaitos tikslais.
Šiame forume susitinka vyriausybių, verslo, tarptautinių organizacijų ir jūrų sektoriaus atstovai iš įvairių pasaulio šalių. Jame daug dėmesio skiriama pasaulinėms prekybos ir tiekimo grandinėms, jūrų transporto atsparumui, uostų plėtrai ir tarptautiniam bendradarbiavimui. Lietuvai tai – galimybė pristatyti Klaipėdos uosto potencialą ir stiprinti ryšius su vienu svarbiausių pasaulio prekybos regionų.
About the Author
