Kaip per metus pasikeitė savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų (toliau – NVO tarybų) veiklos efektyvumas? Platformoje www.nvotarybos.lt paskelbti atnaujinti savivaldybių NVO tarybų veiklos tyrimo rezultatai, kurie rodo teigiamą pokytį – per metus Lietuvoje sumažėjo savivaldybių, kuriose NVO tarybos neveikia. 2025 m. tokių savivaldybių buvo 20, o 2026 m. – jau tik 12.
„Šių metų rezultatai rodo, kad savivaldybių NVO tarybų veikla stiprėja. Ypač džiugina tai, kad iš 20 praėjusiais metais raudonai įvertintų savivaldybių net 13 jų padarė pažangą. Tai – svarbus signalas, kad NVO tarybų veikla stiprėja, kai tam skiriama dėmesio ir užtikrinamos sąlygos bendradarbiavimui“, – įsitikinusi Jolita Petraitienė, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro (NIPC) vadovė.
Vienas iš svarbiausių gerai veikiančios NVO tarybos bruožų – nuoseklus ir savalaikis dialogas tarp nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) sektoriaus ir savivaldos. Tauragės rajono NVO tarybos patirtis rodo, kad toks bendradarbiavimas gali padėti spręsti ne tik strateginius, bet ir kasdienius NVO sektoriui kylančius klausimus. „Tauragės NVO tarybos veiklą labai palengvina geranoriškas ir operatyvus NVO bei savivaldybės administracijos bendradarbiavimas. Toks dialogas padeda spręsti įvairius finansinius, projektinius ir ūkinius klausimus, o svarbiausia – leidžia kartu ieškoti sprendimų, atliepiančių NVO sektoriaus poreikius“, – sako Tauragės savivaldybės kultūros skyriaus vyr. specialistė, vykdanti savivaldybės NVO koordinatoriaus funkcijas, Rita Matemaitienė.
Savivaldybės ir NVO bendradarbiavimo svarbą pabrėžia ir Tauragės rajono savivaldybės vicemerė Andžela Jakienė, kuruojanti NVO klausimus: „Man bendradarbiavimas su NVO pirmiausia reiškia galimybę išgirsti žmones ir kartu ieškoti sprendimų. Mūsų NVO turi daug patirties, idėjų ir noro veikti. Džiaugiuosi, kad Tauragėje turime aktyvią NVO tarybą, kuri telkia organizacijas, kelia svarbius klausimus, teikia pasiūlymus, organizuoja susitikimus ir mokymus. NVO atstovai dalyvauja ir savivaldybės komisijose, todėl jų patirtis prisideda prie sprendimų priėmimo. Tikiu, kad didžiausia partnerystės vertė atsiskleidžia tada, kai idėjos virsta konkrečiais darbais ir realia nauda Tauragės krašto žmonėms.“
NVO taryba yra patariamoji institucija, veikianti savivaldybės lygmeniu ir skirta stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldos ir nevyriausybinio sektoriaus, skatinti NVO veiklą bei sudaryti sąlygas NVO dalyvauti priimant sprendimus. NVO tarybų efektyvumo indeksas sudarytas taikant šviesoforo principą, pagal kurį žalia spalva žymi savivaldybę, kur yra aktyviai veikianti NVO taryba, geltona – iš dalies veikianti NVO taryba, o raudona – neveikianti NVO taryba arba apie kurios veiklą tyrimo metu savivaldybės interneto svetainėje nebuvo rasta informacijos. Atsižvelgiant į tai, savivaldybės suskirstytos į tris atitinkamas grupes.
NIPC kartu su partneriais ne tik vertina bet ir praktiškai stiprina NVO tarybų veiklą. 2026 m. vasarą keturiuose regionuose vyko NVO tarybų mokymai, kurie bus organizuojami ir kitąmet. Siekiant, kad teigiamas pokytis būtų tvarus, NIPC ir partneriai savivaldybių NVO taryboms siūlo individualias konsultacijas ir vizitus, kurių metu vertinama individuali NVO tarybos situacija, išsigryninami iššūkiai ir ieškoma praktinių veiksmų, kurie padėtų stiprinti veiklą bei bendradarbiavimą tarp savivaldos ir NVO.
2025 m. raudonai buvo įvertinta 20 savivaldybių, geltonai – 27, žaliai – 13. 2026 m. raudonai buvo įvertinta 12 savivaldybių, geltonai – 32, žaliai – 16. „Rezultatai atskleidžia, kad situacija nėra statiška – per metus galima reikšmingai sustiprinti NVO tarybos veiklą. Gerai veikianti NVO taryba nėra tik formalus darinys – jos tikroji vertė atsiskleidžia tuomet, kai nariai reguliariai renkasi, kelia NVO sektoriui ir bendruomenėms aktualius klausimus, teikia pasiūlymus ir yra realiai įtraukiama į sprendimų priėmimo procesus“, – pabrėžia J. Petraitienė. NIPC vadovei antrina Tauragės NVO tarybos pirmininkė Laima Šveikauskienė, teigianti: „Tauragės rajono NVO tarybą matome kaip jungtį tarp rajono NVO ir savivaldybės. Tai erdvė, kurioje NVO gali išsakyti savo poreikius, dalytis patirtimi ir kartu ieškoti sprendimų. Tą darėme iki šiol ir ketiname tęsti – susitikinėti su įvairių sričių NVO, geriau suprasti jų poreikius ir kartu ieškoti sprendimų.“
Kartu šių metų tyrimo rezultatai atskleidžia NVO tarybų veiklos tęstinumo užtikrinimo problemą. Penkiose savivaldybėse, kuriose praėjusiais metais NVO tarybos veikė aktyviai, šiemet vertinimas atskleidė kitokią situaciją. Dažniausia to priežastis – pasibaigusi NVO tarybos kadencija, užtrukęs naujosios formavimas ir aktyvus veikimas. „Tai rodo, kad vykstant pokyčiams ne visada užtikrinamas sukauptos informacijos ir patirties perdavimas naujosios kadencijos nariams. Taip pat svarbu ne tik laiku suformuoti naująją NVO tarybą, bet ir užtikrinti, kad jos veikla būtų matoma – posėdžių protokolai, sprendimai ir kita aktuali informacija turėtų būti skelbiama nuosekliai, einamuoju laiku“, – atkreipia dėmesį J. Petraitienė.
NVO tarybų efektyvumo indeksas, pirmą kartą pristatytas 2025 m. platformoje www.nvotarybos.lt, nuo šiol leis kasmet stebėti savivaldybių NVO tarybų veiklą ir jos pokyčius. Indeksas parengtas analizuojant viešai prieinamą informaciją apie savivaldybių NVO tarybų veiklą pagal patvirtintą Savivaldybių NVO tarybų veiklos vertinimo metodiką.
Projektas finansuojamas 2024–2029 m. Šveicarijos konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas” ir bendrojo finansavimo lėšomis. Projektą įgyvendina Nacionalinė NVO koalicija, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras, Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Vystomojo Bendradarbiavimo Platforma ir Švietimo NVO tinklas.
About the Author
