Dirbtinį intelektą (DI) naudojantys verslai vis dažniau susiduria su esminiu klausimu: kaip atskirti, kada ši technologija iš tikrųjų kuria pokyčius organizacijoje, o kada tai viso labo produktyvumo iliuzija? Kaip teigiama technologijų bendrovės „Omnisend“ pranešime žiniasklaidai, realią naudą pamatyti įmanoma tik aiškiai apsibrėžus, kokias problemas DI turėtų spręsti, bei kaip bus matuojama šios technologijos darbo kokybė. Tam, pasak ekspertų, vien prieigos prie DI įrankių nepakanka.
Kaip teigia bendrovės inžinerijos vadovas Rokas Cechanavičius, paklausus, ką jai davė investicijos į DI, dažna įmonė tegali pateikti absoliučiai subjektyvų atsakymą, esą užduotis dabar pavyksta atlikti greičiau nei anksčiau. Vis dėlto, atidžiau pažvelgus į realius duomenis ir lyginamuosius rodiklius, pavyzdžiui, kodo pakeitimų apimtis, neretai paaiškėja, kad reikšmingų pokyčių tiesiog nėra.
„Jeigu šie rodikliai neparodo nei pagerėjusios programinės įrangos kokybės, nei sukurtos papildomos vertės klientui, tai yra signalas, kad vertėtų paieškoti tikslesnio atsakymo, kur sutaupytas laikas dingsta, ar jis iš tikrųjų virsta organizacijai naudingu rezultatu. Jeigu žmogus greičiau užbaigia jam skirtą užduotį, tai dar automatiškai nereiškia, kad pati įmonė dėl to greičiau pateikia klientui reikalingus sprendimus. Todėl būtina matuoti ne patį DI naudojimą, o tai, kokiam darbui jį pasitelkiame, kas nutinka jį atlikus“, – sako R. Cechanavičius.
Nuo pavienių bandymų – prie struktūrizuotos darbo eigos
„Omnisend“ inžinerijos vadovas pateikia praktinį pavyzdį. Debesijoje veikiančius programavimo agentus ir dalį darbų galima rezultatyviai perkelti iš pavienių darbuotojų kompiuterių į bendrą aplinką. Toks sprendimas leidžia lengviau dalintis taisyklėmis bei darbo instrukcijomis, patogiau pakartoti užduoties vykdymo sąlygas, o prieš pritaikant pakeitimus, juos darsyk peržiūrėti. Be to, kiekvienas DI agento bandymas sistemoje taip pat palieka įrašą apie konkrečią užklausą, atliktus veiksmus, kodo pakeitimus ir laiko sąnaudas.
„Mūsų pačių išsikeltas tikslas buvo iki ketvirčio pabaigos per DI agentus atlikti 20 proc. gamybinės aplinkos kodo pakeitimų. Jį įgyvendinome su kaupu: pasiekta daugiau kaip 50 proc. Visgi reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šis skaičius iš tikrųjų rodo darbo būdo paplitimą, o ne naudą klientams ar finansiniams rezultatams“, – sako R. Cechanavičius.
Jis atskleidžia ir dar vieną DI valdymo iššūkį: darbuotojai iš pradžių kūrė instrukcijas savo individualiems poreikiams, todėl atsirado persidengiančių ar viena kitai prieštaraujančių taisyklių.
„Todėl dabar visos sukurtos instrukcijos yra atidžiai peržiūrimos ir jungiamos. Be abejo, darbuotojų eksperimentams reikia erdvės, tačiau vadovai turi nustatyti bendrus prioritetus, iškelti aiškią kokybės kartelę, sukurti mechanizmą, kaip geriausi sprendimai tampa visos organizacijos praktika“, – aiškina pašnekovas.
Matuoti verta ne viską
Paklaustas, nuo ko reikėtų pradėti efektyvinti DI naudojimą organizacijoje, „Omnisend“ atstovas pataria iš pradžių suskirstyti agentams duodamas užduotis pagal jų paskirtį.
„Aiškiai apsibrėžus priežiūros darbus, pavyzdžiui, kad norime atnaujinti bibliotekas, ištaisyti dokumentacijos klaidas ar pašalinti konkrečias klaidas, dažniausiai galime gauti ir nesunkiai patikrinamus rezultatus. Naujų funkcijų kūrimas dėl specifinių kliento poreikių ir produkto krypties paprastai reikalauja daugiau individualių sprendimų. Vien suskaičiavus atliktas užduotis būtų sunku pasakyti, ar DI iš tikrųjų atlaisvino laiko vertingesniam darbui, ar tiesiog padėjo atlikti daugiau priežiūros darbų“, – pabrėžia R. Cechanavičius.
Vertinant programavimo agentų poveikį, specialistas siūlo atsižvelgti į kelis tarpusavyje susijusius rodiklius: kiek siūlomų kodo pakeitimų priimama, kiek jų iš pirmo karto pereina automatines patikras, kaip dažnai tikrintojai prašo taisymų, kiek užtrunka pakeitimų patvirtinimas ir ar per 30 dienų nuo jų įdiegimo išryškėja defektų.
„Šiuos duomenis būtina palyginti su agentų užduočių įrašais, sąnaudomis ir darbo kategorijomis. Tik tada paaiškės, kurios užduotys atliekamos sparčiau, kur reikia papildomo tikrinimo ir ar atlaisvinti pajėgumai iš tikrųjų nukreipiami į klientams svarbius darbus“, – sako R. Cechanavičius.
Anot jo, jei organizacija nežino, ką DI jai padeda atlikti ir kiek laiko užtrunka patikrinti gautus rezultatus, reiškia, kad sprendimai dėl investicijų į šią technologiją buvo priimti remiantis įspūdžiais, o ne realiais duomenimis.
„Bendri, o svarbiausia – realūs, duomenys suteikia galimybę įmonės vadovams geriau suprasti, kur užduočių automatizavimas iš tiesų pasiteisina, o kur pirmiausia reikia sutvarkyti pačius procesus. Žinoma, vieno universalaus DI grąžos rodiklio nėra: kiekvienai organizacijai jis gali būti skirtingas. Tačiau universalu tai, kad agentų įveiklinimo vertinimą reikia pradėti nuo konkretaus darbo ir juo pasiekto rezultato. Tik tada bus galima pamatyti ne tik tai, kaip aktyviai įrankis naudojamas, bet ir ar dėl to keičiasi darbo kokybė, sparta bei komandos galimybė kurti papildomą vertę organizacijai“, – sako „Omnisend“ inžinerijos vadovas R. Cechanavičius.
„Omnisend“ – Lietuvoje įkurtas technologijų startuolis, sėkmingai veikiantis be išorinių investicijų. Įmonė ne vienerius metus patenka į sparčiausiai augančių Europos įmonių reitingą, sudaromą „Financial Times“. Bendrovės augimą skatina ne tik finansiniai rezultatai, bet ir stipri, brandi kultūra, kurioje darbuotojų gerovė tampa realia praktika, o ne pažadu.
Šiuo metu „Omnisend“ komandą sudaro daugiau nei 250 žmonių, dirbančių Vilniuje, Kaune ir Čarlstone (JAV). Bendrovė sėkmingai vysto tarptautinę el. pašto ir SMS rinkodaros platformą, kuria naudojasi daugiau nei 150 tūkst. el. komercijos verslų visame pasaulyje.
About the Author
