Lietuva iki 2030 m. yra įsipareigojusi atnaujinti daugiau kaip 2 mln. kv. m viešųjų pastatų, o tam dar gali prireikti apie 681 mln. Eur. Tačiau Valstybės kontrolės auditas „Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas“ rodo, kad prieš skiriant reikalingus renovacijai būtina atsakyti į paprastesnį klausimą – ar valstybei ir savivaldybėms reikia visų pastatų, į kuriuos planuojama investuoti.
Audito metu nustatyta, kad viešųjų pastatų atnaujinimas nepakankamai siejamas su valstybės nekilnojamojo turto valdymu. Dauguma valstybės turto valdytojų sistemingai nevertina, kiek nekilnojamojo turto jiems reikia funkcijoms vykdyti. Todėl kyla rizika investuoti ir į pastatus, kurių ilgalaikėje perspektyvoje gali būti atsisakyta.
2024 m. valstybei priklausė 9,02 mln. kv. m nekilnojamojo turto – daugiau kaip 25 tūkst. objektų. Nors 2020–2024 m. jo plotas sumažėjo 8,4 proc., išlaikymo sąnaudos per tą patį laikotarpį padvigubėjo – nuo 176 iki 354 mln. Eur per metus.
„Renovuoti pastatą, kurio valstybei ilgainiui nereikės, nėra ūkiška. Tai reiškia ne tik investicijas į jo atnaujinimą, bet ir tolesnes išlaidas šildymui ir priežiūrai. Tai viešieji pinigai, kurie turi būti investuojami ten, kur kuria ilgalaikę vertę. Todėl, prieš skirdami šimtus milijonų eurų renovacijai, turime įsivertinti, kiek viešosioms paslaugoms užtikrinti nebūtino nekilnojamojo turto turime, jo atsisakyti ir investuoti tik į tą, kuris iš tiesų reikalingas“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Prieš skiriant milijonus viešųjų pastatų renovacijai – būtina įvertinti, kurio turto valstybei reikia
Lietuva yra įsipareigojusi kasmet atnaujinti bent 3 proc. nustatyto viešųjų pastatų ploto – toks tikslas numatytas Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje. Iki 2030 m. numatyta atnaujinti beveik 2,2 mln. kv. m, tačiau 2021–2025 m. atnaujinta tik apie penktadalis – 436 tūkst. kv. m. Įvertinus jau įgyvendinamus projektus ir 2026–2027 m. numatytą finansavimą, iki 2030 m. būtų atnaujinta apie 970 tūkst. kv. m. viešųjų pastatų ploto. Likusio 1,2 mln. kv. m ploto atnaujinimo investicijų poreikis gali siekti apie 681 mln. Eur.
Planuojant tolesnes investicijas, svarbu reguliariai vertinti, ar turimas plotas atitinka institucijų poreikius, kaip efektyviai jis naudojamas ir kokios turto dalies būtų galima atsisakyti.
Tačiau toks sistemingas vertinimas užtikrinamas tik centralizuotai valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Valstybės nekilnojamąjį turtą centralizuotai valdantis Turto bankas šiuo metu valdo tik 7,9 proc. viso valstybei priklausančio nekilnojamojo turto. Ministerijos, joms pavaldžios įstaigos ir kiti valstybės turto valdytojai sistemingai nevertina, kiek nekilnojamojo turto jiems reikia ir kaip efektyviai jis naudojamas. Todėl prieš investuojant į pastato renovaciją ne visada įvertinama, ar šis turtas valstybei bus reikalingas ilgalaikėje perspektyvoje.
Vienas svarbiausių valstybės nekilnojamojo turto optimizavimo projektų – A. Goštauto kvartalo Vilniuje pertvarkymas į centralizuotą valstybės įstaigų miestelį. Jame planuota sutelkti valstybės institucijas, efektyviau panaudoti administracinį plotą ir atsisakyti dalies energetiškai neefektyvių bei brangiai išlaikomų pastatų. Tačiau audito metu galutinis sprendimas dėl viso projekto įgyvendinimo dar nebuvo priimtas.
Valstybės kontrolė siūlo mažinti valstybės valdomo nekilnojamojo turto plotą
Valstybės kontrolė rekomenduoja Vyriausybei numatyti konkrečius žingsnius, kaip mažinti valstybės valdomo nekilnojamojo turto plotą ir didesnę jo dalį valdyti centralizuotai, ir juos įgyvendinti.Tam pirmiausia reikia sistemingai vertinti, kiek ir kokio nekilnojamojo turto valstybės institucijoms iš tiesų reikia jų funkcijoms vykdyti ir kaip efektyviai jis naudojamas. Tai leistų geriau įvertinti valstybės institucijų turto poreikį ir nuosekliai atsisakyti jų funkcijoms vykdyti nebebūtinų pastatų.
Mažesnis valdomo turto plotas reikštų mažiau išlaidų jo šildymui, priežiūrai ir remontui. Kartu mažėtų ir pastatų, kuriuos ateityje reikės renovuoti, plotas bei tam reikalingų investicijų poreikis.
About the Author
