Vieta mokslinio straipsnio autorių sąraše gali tapti perkama preke, o dirbtinio intelekto (toliau – DI) sukurtame tekste pateiktų šaltinių apskritai nėra. Kaip atpažinti tokius atvejus ir užtikrinti, kad mokslinių tyrimų rezultatais būtų galima pasitikėti? Rugsėjo 30 ir spalio 1 dienomis Vilniuje šiuos ir kitus mokslinių tyrimų sąžiningumo klausimus aptarė Europos mokslinių tyrimų sąžiningumo tarnybų tinklo (ENRIO) nariai ir kviestiniai ekspertai.
Pirmą kartą Lietuvoje vykusį dviejų dienų susitikimą organizavo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba). Vilniuje Pirklių klube vykusiame renginyje tiesiogiai ir nuotoliniu būdu dalyvavo apie 50 specialistų iš 25 Europos valstybių. Jie dalijosi patirtimi, kaip įvairiose šalyse nagrinėjami įtarimai dėl plagijavimo, tyrimų duomenų klastojimo, nesąžiningos autorystės ir kitų akademinės etikos pažeidimų bei kokios priemonės padeda jų išvengti.
Susitikimo dalyvius sveikino Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentė prof. dr. Inga Žalėnienė, ENRIO prezidentas Bertas Seghersas ir akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Reda Cimmperman.
Kai mokslinė autorystė tampa preke
Viena pagrindinių susitikimo temų buvo vadinamieji mokslinių publikacijų fabrikai (angl. paper mills). Jie parduoda mokslinių straipsnių rankraščius ar vietas jų autorių sąrašuose, o tokiose publikacijose gali būti naudojami sufabrikuoti duomenys.
Tai nėra vien akademinės bendruomenės problema. Nepatikimais rezultatais gali būti remiamasi kituose tyrimuose, priimant viešosios politikos sprendimus ar rengiant gydymo rekomendacijas. Pirkta autorystė taip pat iškreipia tyrėjų pasiekimų vertinimą ir suteikia nesąžiningą pranašumą konkuruojant dėl darbo vietų ar finansavimo.
ENRIO prezidentas B. Seghersas kalbėdamas aiškiai pagrindė, kodėl sprendžiant šią problemą būtinas mokslo institucijų, leidėjų, tyrimų finansuotojų ir politikos formuotojų bendradarbiavimas. Dalyviai aptarė bendrus tinklo veiksmus, kurie padėtų atpažinti tokią veiklą ir mažinti paskatas ja naudotis.
Įtarimas dar nėra pažeidimo įrodymas
Kaip įvertinti darbą, kai kyla įtarimų dėl plagijavimo ar netinkamo DI naudojimo? Praktinėje diskusijoje bendrovės „Identific“, teikiančios plagiato tikrinimo ir DI sukurto turinio aptikimo įrankius, atstovai pabrėžė, kad išvadoms nepakanka vien teksto sutapties procento, DI atpažinimo įrankio pateikto rezultato ar dokumento sukūrimo datos.
Svarbu kartu vertinti įvairius įrodymus: teksto sutaptis, taip pat ir skirtingomis kalbomis, šaltinių patikimumą, autorystę, dokumento rengimo istoriją bei įrašus, padedančius suprasti, kaip atliktas darbas. Pavyzdžiui, prieš pat pateikiant sukurtas PDF failas nebūtinai rodo, kad visas darbas parašytas paskutinę minutę. Tai gali būti tik galutinės jo versijos išsaugojimo data.
„DI eroje nebėra svarbu vien tai, ar studentas arba tyrėjas naudojo DI. Daug svarbiau suprasti, kaip jis buvo naudojamas, ar tai atitinka institucijos nustatytas taisykles ir ar autorius gali pagrįsti savo darbo procesą. Akademinis sąžiningumas turi būti vertinamas remiantis įrodymais, o ne vien technologijos sugeneruota tikimybe“, – teigia „Identific“ įkūrėjas Chorstas Klausas.
Vertinant įtarimus būtina išklausyti autoriaus paaiškinimus, patikrinti aplinkybes ir pasitelkti ekspertus. Tai padeda nustatyti akademinės etikos pažeidimus ir apsaugoti sąžiningai dirbančius žmones nuo nepagrįstų kaltinimų.
Dalyviai taip pat svarstė, kaip turėtų būti nurodoma, kad rengiant mokslinį darbą naudotasi DI įrankiu, aptarė mokslinių tyrimų saugumo ir sąžiningumo sąsajas bei ENRIO indėlį į Europos elgesio kodekso mokslinių tyrimų sąžiningumo klausimais atnaujinimą. Pristatyti planai kartu su leidėju „Springer Nature“ parengti mokomąją priemonę, kuri padėtų institucijoms nuosekliau ir kokybiškiau nagrinėti įtarimus dėl akademinės etikos pažeidimų.
Kitų šalių patirtis padeda spręsti problemas Lietuvoje
Susitikimas suteikė galimybę pristatyti Lietuvos patirtį ir kartu aptarti kitose šalyse kylančius iššūkius. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. R. Cimmperman supažindino dalyvius su dabartine mokslinių tyrimų etikos padėtimi Lietuvoje ir pristatė Tarnybos atlikto tyrimo „Atsakingo mokslo barometras 2026“ rezultatus. Tarnyba ENRIO veikloje dalyvauja nuo 2019 m., o šiemet pirmą kartą organizavo tinklo narių susitikimą Lietuvoje.
„Nagrinėdami sudėtingus akademinės etikos atvejus dažnai susiduriame su tais pačiais klausimais kaip ir kolegos kitose šalyse, todėl labai svarbu turėti su kuo pasitarti, pasidalyti patirtimi ir kartu ieškoti sprendimų. Džiaugiamės, kad šiemet pirmą kartą ENRIO kolegas priėmėme Lietuvoje. Norime, kad tokie susitikimai duotų praktinės naudos ir iš kitų šalių patirties galėtume pasimokyti geriau spręsti problemas, su kuriomis susiduria mūsų mokslo ir studijų institucijos“, – teigė dr. R. Cimmperman.
Per dvi dienas tinklo nariai pristatė pokyčius savo šalyse ir dalijosi sudėtingų akademinės etikos atvejų nagrinėjimo patirtimi. Aptarta ENRIO darbo grupių veikla ir tolesnės tinklo kryptys, vyko generalinė asamblėja.
Nuo 2008 m. veikiantis ENRIO vienija 27 narius iš 21 Europos valstybės ir siekia stiprinti mokslinių tyrimų sąžiningumą Europoje. Tinklas skatina dalytis informacija, patirtimi ir gerąja praktika, padeda tobulinti įtarimų dėl akademinės etikos pažeidimų nagrinėjimą ir organizuoja mokymus. Lietuvai šis bendradarbiavimas leidžia pasitelkti kitų šalių patirtį sprendžiant nacionalinius klausimus ir prisidėti prie bendrų sprendimų.
Kitas gyvas ENRIO narių susitikimas vyks 2027 m. pavasarį Lisabonoje, Portugalijoje. Jame dalyvaus ir Lietuvos atstovai. B. Seghersas taip pat pabrėžė tinklo narių norą sugrįžti į Vilnių.
„ENRIO buvo garbė svečiuotis Vilniuje. Daugelis mūsų narių nekantriai laukia galimybės vėl atvykti į Vilnių, kai 2027 m., Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, Tarnyba surengs dar vieną susitikimą“, – sakė ENRIO prezidentas B. Seghersas.
About the Author
