2026 m. spalio 1 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA), kurią sudaro delegacijos vadovė Birutė Vėsaitė, jos pavaduotojas Emanuelis Zingeris, Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė, dalyvauja rugsėjo 28 – spalio 2 d. Strasbūre vykstančioje ETPA rudens sesijoje.
Šioje sesijoje daug dėmesio skiriama Lietuvai aktualiems klausimams: Rusijos atsakomybei už agresiją prieš Ukrainą, paramai nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams, Tarptautinio baudžiamojo teismo apsaugai, Europos saugumo stiprinimui, taip pat demografiniams iššūkiams, diasporos vaidmeniui ir demokratinių visuomenių atsparumui.
Seimo delegacijos vadovė Birutė Vėsaitė, kreipdamasi į ETPA sesijoje viešėjusį Vokietijos užsienio reikalų ministrą Johaną Vadefulį (Johann Wadephul), pabrėžė Vokietijos vaidmenį užtikrinant Europos saugumą, paramą Ukrainai ir tarptautinį teisingumą. Ji padėkojo Vokietijai už sprendimą dislokuoti brigadą Lietuvoje ir išreiškė pagarbą už ministro paramą Tarptautiniam baudžiamajam teismui.
„Vokietija suteikė Ukrainai didelę karinę, civilinę ir humanitarinę pagalbą. Ji taip pat pasirašė Europos Tarybos konvenciją, kuria steigiama Tarptautinė žalos atlyginimo reikalavimų komisija Ukrainai. Kaip Vokietija padės užtikrinti, kad ši komisija pradėtų veikti, o Ukraina laiku gautų stabilią ir prognozuojamą finansinę paramą Europos Sąjungai derantis dėl kito ilgalaikio biudžeto?“ – klausė B. Vėsaitė.
Seimo narys E. Zingeris, taip pat kreipdamasis į Vokietijos užsienio reikalų ministrą, akcentavo būtinybę stiprinti Europos valstybių bendradarbiavimą kovojant su Rusijos keliamomis grėsmėmis. Jis padėkojo ministrui už neseniai įvykusį apsilankymą Ukrainos fronto linijoje ir iškėlė Rusijos karinės žvalgybos GRU pripažinimo tarptautine teroristine organizacija klausimą.
„Ar neatėjo laikas Rusijos karinę žvalgybą GRU pripažinti tarptautine teroristine organizacija? Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys praėjusią savaitę būtent tai ir padarė. Turime apsaugoti savo valstybes nares ir padėti vieni kitiems. Tai mūsų atsakas į prieš mūsų valstybes nukreiptą Rusijos terorizmą“, – pabrėžė E. Zingeris.
Sesijos metu taip pat įvyko tradicinis Baltijos šalių formato susitikimas, kuriame Lietuvos Seimo delegacija kartu su Latvijos ir Estijos delegacijomis aptarė tolesnę paramą Ukrainai, Rusijos atsakomybės už agresiją užtikrinimą, Baltijos regiono saugumą ir stiprėjančias hibridines grėsmes. Susitikime pabrėžta būtinybė stiprinti trijų Baltijos šalių parlamentinį bendradarbiavimą, koordinuoti bendras pozicijas Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje ir užtikrinti, kad Asamblėjos priimamos rezoliucijos bei keliami klausimai sulauktų didesnio dėmesio nacionaliniuose parlamentuose.
Seimo Pirmininko pavaduotoja O. Leiputė, dalyvaudama diskusijoje dėl šeimai palankios Europos kūrimo ir demografinio atsinaujinimo, atkreipė dėmesį į itin sudėtingą Lietuvos demografinę padėtį ir būtinybę investuoti į ilgalaikę šeimos politiką.
Eurostato duomenimis, 2024 m. Lietuvos suminis gimstamumo rodiklis siekė vos 1,11 vaiko vienai moteriai. Mažesnis rodiklis Europos Sąjungoje užfiksuotas tik Maltoje ir Ispanijoje, o ES vidurkis siekė 1,34.
„Mūsų dydžio valstybei kiekvienas vaikas yra svarbus. Todėl šeimos politika – tai ilgalaikė investicija į mūsų šalies ateitį“, – kalbėjo O. Leiputė.
Parlamentarė pristatė Lietuvos pastangas stiprinti šeimų finansinį saugumą, didinti išmokas vaikams, remti jaunas šeimas įsigyjant pirmąjį būstą ir užtikrinti galimybes naudotis valstybės finansuojamomis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis. Ji taip pat pabrėžė investicijų į regionus svarbą, siekiant sudaryti šeimoms palankias gyvenimo sąlygas ne tik didžiuosiuose miestuose.
„Demografinė politika – tai pasitikėjimo rytojumi suteikimas žmonėms. Jauni žmonės turi turėti galimybę kurti ir sėkmingą karjerą, ir šeimą“, – teigė O. Leiputė.
Seimo narė J. Šukevičienė, pasisakydama diskusijoje apie diasporos ir migrantų vaidmenį stiprinant visuomenės sanglaudą bei demokratinį dalyvavimą, pabrėžė diasporos indėlį į demokratinių visuomenių gyvenimą ir jaunimo įtraukimo svarbą.
Pasak parlamentarės, Lietuva puikiai supranta ryšių su užsienyje gyvenančiais tautiečiais svarbą. Ji atkreipė dėmesį, kad sėkmingai integracijai būtinos bendros valstybės institucijų, vietos bendruomenių ir pačių migrantų pastangos. Kartu būtina užtikrinti, kad žmogaus teisių apsauga būtų derinama su nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimu, laikantis teisėtumo ir proporcingumo principų.
„Laikykime diasporas partnerėmis, padedančiomis kurti darnias bendruomenes ir atsparias demokratijas. Tačiau vien dokumentų nepakanka – reikia konkrečių veiksmų“, – pabrėžė J. Šukevičienė.
ETPA rudens sesijoje taip pat nagrinėjami sisteminės paramos Ukrainos karo metu sužeistiems kariams ir Europos veteranams klausimai, grėsmės žiniasklaidos nepriklausomumui, Tarptautiniam baudžiamajam teismui bei Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų Rusijos atžvilgiu įgyvendinimas.
Lietuvos delegacijos narių pasisakymai šioje sesijoje apima tiek neatidėliotinus Europos saugumo ir tarptautinio teisingumo klausimus, tiek ilgalaikius visuomenės raidos iššūkius – nuo demografinio atsinaujinimo iki diasporos įtraukimo į demokratinių valstybių gyvenimą.
Seimo delegacija taip pat dalyvavo sesijos gretutiniuose renginiuose: apskritojo stalo diskusijoje su Rusijos demokratinės opozicijos atstovais, ukrainiečių vaikų problemoms skirtame parlamentarų tinklo renginyje ir Kipro nepriklausomybės dienos minėjime. Delegacija su Lietuvos nuolatiniu atstovu prie Europos Tarybos ambasadoriumi Andriumi Krivu aptarė sesijos aktualijas, ypatingą dėmesį skirdama diskusijai apie Europos Tarybos ateitį ir organizacijos reformas.
Seimo delegacijos vadovė B. Vėsaitė taip pat susitiko su Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju Gediminu Sagačiu. Susitikime teisėjas atkreipė dėmesį į galimas Lietuvos teisinio reglamentavimo spragas, tarp jų – policijos pareigūnų skiriamų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių reglamentavimą. Aptarta, kad asmeniui pateikiamame orderyje ne visada pakankamai aiškiai išdėstomi jo skyrimo pagrindai, nors policijos pareigūnai gali turėti išsamesnę informaciją. Pabrėžtas poreikis peržiūrėti šį reglamentavimą, kad būtų užtikrintas sprendimų aiškumas ir asmens teisė į veiksmingą teisinę gynybą.
About the Author
