Trečiadienį kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, bendradarbiaudama su strateginiais partneriais – savivaldybėmis, – pakvietė merus bei deleguotus atstovus į susitikimą, skirtą regioninei partnerystei, kelių infrastruktūros plėtros planams ir tolesnėms bendradarbiavimo kryptims aptarti. Partnerių dienos renginyje dalyvavo didžioji dalis Lietuvos savivaldybių merų ar jų atstovų – beveik 50 iš 60 Lietuvos savivaldybių.
Renginyje dalyvavusi susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė pristatė šiemet Lietuvoje vykdomus kelių infrastruktūros darbus, kitų metų prioritetus, savivaldybėms aktualią informaciją ir kvietė kartu aptarti kylančius iššūkius bei jų sprendimo būdus: „Savivaldybės yra mūsų vieni pagrindinių partnerių vykdant kelių infrastruktūros darbus Lietuvoje, dėl to svarbu tiek mums pristatyti, kokius darbus vykdome ir ką planuojame, tiek išgirsti jūsų keliamus klausimus. Toks susitikimas yra abipusiai naudingas.“
Susitikime išsamiai pristatytos bendrovių „Via Lietuva“ ir „Kelių priežiūra“ šiemet įgyvendinamos programos: magistralinių kelių, tiltų ir viadukų atnaujinimas, žvyrkelių asfaltavimas, kelių per miestus ir miestelius tvarkymas, pėsčiųjų perėjų bei pėsčiųjų ir dviračių takų atnaujinimas ir įrengimas, taip pat aptartos krašto kelių dešiniojo rato, žvyrkelių dulkėtumo mažinimo, asfalto dangų plyšių taisymo ir kitos programos.
Susisiekimo ministerijos siūlymu šiemet sudarytos papildomos galimybės skirti lėšų prastos būklės savivaldybių tiltams ir viadukams. Vyriausybei pritarus Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo pakeitimams, 9 proc. KPPP lėšų krepšelio bus galima lanksčiai skirti bet kurio vietinės reikšmės tilto ar viaduko kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai ar statybai. Atsižvelgiant į tai, jau šiemet pradėta atrinkti 2027 m. finansuojamus vietinės reikšmės kelių objektus, į sąrašą įtraukiant ir tiltus bei viadukus.
Tiek viceministrė, tiek renginyje dalyvavęs Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis paragino savivaldybes iki rugsėjo pabaigos teikti prašymus dėl tiltų ir viadukų finansavimo iš 2027 m. numatytų 9 proc. KPPP lėšų.
„Džiaugiuosi matydamas pokyčius į gerąją pusę ir esu dėkingas už bendrą darbą tiek Susisiekimo ministerijai, tiek „Via Lietuva“ – ieškodami sprendimų mes sugebame juos rasti. Visi šiandien atvykome ne tik pasidžiaugti tuo, kas nuveikta, bet ir pasidalyti idėjomis bei pasiūlymais, ką galime padaryti dar geriau. Todėl ir toliau ieškokime sprendimų, stiprinkime tarpusavio ryšius ir kontaktus“, – ragino A. Klišonis.
Daugiausia dėmesio – aiškumui ir ankstesniam savivaldybių įsitraukimui
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ stiprina nuolatinį ir struktūruotą bendradarbiavimą su savivaldybėmis. 2025–2026 m. „Via Lietuva“ atstovai aplankė 50 savivaldybių, surengė beveik 100 nuotolinių susitikimų ir kartu aptarė daugiau kaip 600 aktualių klausimų.
„Valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra kuriama tam, kad tarnautų žmonėms, verslui ir regionams. Šiemet įgyvendinama daug projektų, dalis jų jau artėja prie pabaigos, todėl galime ištesėti savivaldybėms duotus pažadus. Šiandien svarbu ne tik pasidžiaugti tuo, kas pavyko, bet ir aptarti, ką kitąmet galime daryti dar geriau – greičiau priimti sprendimus, efektyviau įgyvendinti projektus ir paspartinti jų naudą kiekvienam regionui“, – susitikime akcentavo „Via Lietuva“vadovas Martynas Gedaminskas.
Bendradarbiaujant su savivaldybėmis ryškėja pagrindinis jų poreikis – aiškumas: kokie darbai planuojami, kada jie bus vykdomi ir kaip jų įgyvendinimas paveiks vietos gyventojus. Daugiausia diskusijų kyla dėl pagrindinių gatvių būklės ir jų remonto, perduodamų kelių, pėsčiųjų ir dviračių takų, žvyrkelių asfaltavimo bei kelių priežiūros.
Vienu svarbiausių 2027 m. tikslų „Via Lietuva“ įvardija ankstesnį savivaldybių įtraukimą į planavimo procesus ir reguliarų informacijos teikimą apie planuojamus projektus, remontus bei eismo ribojimus. Taip siekiama, kad savivaldybės galėtų iš anksto pasirengti pokyčiams ir informuoti gyventojus.
Valstybinės reikšmės keliuose įgyvendinama šimtai infrastruktūros projektų
Šiuo metu „Via Lietuva“ portfelyje yra daugiau kaip 430 projektų įvairiose įgyvendinimo stadijose. Tarp jų – ne tik strateginiai šalies susisiekimo projektai, masiniai automagistralių ir tiltų remontai, tačiau ir kiti darbai, tiesiogiai gerinantys susisiekimą regionuose.
Tęsiama „Via Baltica“ plėtra, kuri išlieka svarbiausiu tarptautinio susisiekimo projektu Lietuvoje, taip pat vykdomi A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga koridorių vystymo sprendiniai, turėsiantys tiesioginės reikšmės regionų pasiekiamumui.
Prioritetinėmis kryptimis išlieka Kaunas–Prienai–Alytus bei Jonavos pietrytinis aplinkkelis. Vakarų Lietuvai strategiškai svarbus Klaipėdos pietinio aplinkkelio projektas. Ypatingas dėmesys skiriamas tiltams ir viadukams – šiuo metu vienu metu vykdomi 93 šių objektų projektai, taip pat automagistralių A1 Vilnius-Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys remonto darbai – iš viso šiemet paprastojo remonto darbai šiuose keliuose vykdomi daugiau kaip 105 kilometrų ilgio ruožuose.
Nepaisant ribotų išteklių, regionuose šiuo metu vyksta vienas didžiausių kelių infrastruktūros modernizavimo etapų per pastaruosius metus.
Viešojo ir privataus sektorių partnerystė – galimybė spartinti infrastruktūros projektus
Vienas iš būdų greičiau įgyvendinti didelius infrastruktūros projektus, kartu pasitelkiant privataus sektoriaus kapitalą ir kompetencijas, yra viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelis.
2027–2033 m. numatoma VPSP programa, orientuota į kelių, aplinkkelių, tiltų ir viadukų atnaujinimo spartinimą tais atvejais, kai vien valstybės finansavimo nepakanka.
Savivaldybėms VPSP modelis gali sudaryti sąlygas greičiau įgyvendinti infrastruktūros projektus, gerinti susisiekimą ir didinti regionų investicinį patrauklumą.
Šiuo metu 13 savivaldybių jau yra išreiškusios susidomėjimą dalyvauti bendroje tiltų ir viadukų VPSP programoje. Taip pat identifikuoti 41 savivaldybių valdomas tiltas ar viadukas, kurie galėtų būti įtraukti į bendrus projektų paketus.
Daugiau dėmesio gyvenviečių keliams ir krašto kelių būklei
„Via Lietuva“ įgyvendinama gyvenviečių kelių dangų remonto programa orientuota į prasčiausios būklės ruožus miesteliuose ir kaimuose. Tokiu būdu siekiama spręsti problemas ten, kur kelių būklė gyventojams daro didžiausią kasdienę įtaką. 39 šalies savivaldybėse šiemet bus atnaujinta daugiau kaip 43 km valstybinės reikšmės kelių ruožų, einančių per miestus ir miestelius. Šią programą planuojama tęsti ir kitąmet.
Krašto kelių būklei gerinti skirta „Dešiniojo rato“ programa. Ja siekiama sparčiau gerinti kelių būklę ten, kur pažeidimai yra didžiausi. Iš viso planuojama sutvarkyti daugiau nei 2 tūkst. km blogos būklės krašto kelių. Galutinis programos tikslas – patogesnis ir saugesnis susisiekimas tarp rajonų.
2026 m. taip pat patvirtintas Valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga dulkėjimo mažinimo veiklos vadovas. Dulkėjimo mažinimo programa jau taikoma 130 km žvyrkelių ruožų prie gyvenamųjų teritorijų.
Susitikime daug dėmesio skirta ir efektyvesnei kelių priežiūrai. Netrukus bus išsamiai pristatyta atnaujinta kelių priežiūros lygių nustatymo tvarka, pagal kurią ateityje priežiūros lygiai bus nustatomi remiantis objektyviais duomenimis, o ne istorine praktika. Vertinant kelių priežiūros poreikį bus atsižvelgiama į eismo intensyvumą, viešojo transporto srautus, krovininio transporto judėjimą ir kelio funkciją. Tokiu būdu siekiama daugiau išteklių nukreipti į tuos kelius, kuriais naudojasi daugiausia žmonių. Įgyvendinus pokyčius, apie 600 tūkst. kelionių kasdien vyks aukštesnio priežiūros lygio keliuose.
Susitikime pristatytos ir „Via Lietuva“ teikiamos paslaugos savivaldybėms, aptartos bendradarbiavimo galimybės bei tolesnės bendros veiklos kryptys. Diskutuota ir kitomis aktualiomis regionų susisiekimo bei kelių infrastruktūros plėtros temomis.
Apie AB „Via Lietuva“
„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.
About the Author
