Nuo 2027 metų keisis tvarka, pagal kurią gydymo įstaigoms apmokama už PSDF lėšomis suteiktas paslaugas. Pacientai ir toliau galės gauti PSDF apmokamas specialistų konsultacijas tiek viešosiose, tiek sutartis su ligonių kasomis turinčiose privačiose gydymo įstaigose. Tačiau privačioms įstaigoms pasiekus sutartyse numatytas paslaugų apimtis, už dalį papildomai suteiktų specialistų konsultacijų PSDF lėšomis nebebūtų mokama. Tarp jų – ir kardiologo konsultacijos.
Seimas jau yra priėmęs Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus, o šiuo metu konkretinama, kaip naujoji tvarka veiks praktiškai. Pagal Valstybinės ligonių kasos pristatytą projektą privačioms gydymo įstaigoms, viršijus sutartyse numatytas apimtis, iš specialistų konsultacijų papildomai būtų apmokamos tik oftalmologo ir dermatovenerologo konsultacijos. Kardiologo konsultacijos į šį sąrašą nepatenka.
Vilniaus universiteto Klinikinės medicinos instituto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos doc. dr. Gediminas Račkauskas išskiria kelias pacientų grupes, kurioms uždelsta kardiologo konsultacija ar diagnostika gali kelti didžiausią riziką. Viena jų – žmonės, kuriems progresuoja nestabili krūtinės angina.
„Jeigu krūtinės skausmo ar spaudimo priepuoliai dažnėja, stiprėja arba pasireiškia ramybės būsenoje, tai gali rodyti kritinį kraujagyslių susiaurėjimą. Tokiu atveju laukimas tiesiogiai susijęs su miokardo infarkto rizika“, – sako doc. dr. G. Račkauskas.
Laikas svarbus ir pacientams, kuriems pasireiškia ūmus ar stiprėjantis širdies nepakankamumas. Apie blogėjančią būklę gali įspėti stiprėjantis dusulys, ypač gulint ar naktį, kojų tinimas ir didėjantis nuovargis.
„Jeigu žmogui sparčiai ryškėja dusulys, ypač gulint ar naktį, tinsta kojos, didėja nuovargis, delsimas koreguoti gydymą gali baigtis plaučių edema ir skubia hospitalizacija“, – aiškina kardiologas.
Kuriems pacientams svarbu nedelsti
Savalaikis būklės įvertinimas itin svarbus ir žmonėms, patiriantiems pavojingus širdies ritmo sutrikimus. Doc. dr. G. Račkausko teigimu, ypač svarbu atkreipti dėmesį į atvejus, kai įtariamą ar diagnozuotą skilvelinę tachikardiją arba prieširdžių virpėjimą lydi sąmonės pritemimas, galvos svaigimas ar alpimas.
„Kalbant apie prieširdžių virpėjimą – vieną dažniausią širdies ritmo sutrikimo formų, kuomet negydoma liga tiesiogiai didina galvos smegenų insulto riziką net 5 kartus, taip pat didina ir širdies nepakankamumo išsivystymą dėl per didelio širdies pulso, kuris susilpnina širdies raumenį. Tokie pacientai turi patekti pas gydytoją kardiologą konsultacijai, o vėliau esant indikacijoms gauti savalaikį širdies aritmijos intervencinį gydymą. Tai leistų sumažinti komplikacijų tikimybę ir pagerintų gyvenimo kokybę. Greitas pirminis ištyrimas ir patekimas pas kardiologą yra kritiškai svarbūs paciento gyvybės ir sveikatos išsaugojimui“, – sako jis.
Viena iš širdies ritmo sutrikimams gydyti taikomų intervencinių procedūrų yra abliacija, tačiau jos pacientams gali tekti laukti ne vienus metus.
„Laiku nesuteikus tinkamos priežiūros, dalies pacientų, sergančių širdies ritmo sutrikimais, būklė gali blogėti, o kai kuriais atvejais gali prireikti intervencinio gydymo – abliacijos. Šių procedūrų pacientams tenka laukti ir kelerius metus, todėl svarbu laiku įvertinti paciento būklę ir parinkti tinkamiausią gydymo taktiką“, – sako doc. dr. G. Račkauskas.
Anot kardiologo, sąmonės pritemimas, galvos svaigimas ar alpimas gali rodyti, kad smegenys negauna pakankamai kraujo. Tokiais atvejais kyla staigios mirties ar insulto rizika. Laiku suteikta pagalba svarbi ir pacientams, sergantiems sunkia širdies vožtuvų patologija. Pavyzdžiui, esant kritiniam aortos angos susiaurėjimui, apie būklės rimtumą gali signalizuoti fizinio krūvio metu atsirandantis dusulys ar alpimas. Ypatingos priežiūros reikia ir neseniai miokardo infarktą patyrusiems ar širdies operaciją išgyvenusiems žmonėms.
„Ankstyvuoju laikotarpiu po infarkto ar širdies operacijos reikalinga itin griežta vaistų kontrolė. Laiku nepastebėti komplikacijų požymiai gali lemti pakartotinį infarktą ar stento trombozę“, – pažymi doc. dr. G. Račkauskas.
Svarbu užtikrinti gydymo tęstinumą
Savalaikis patekimas pas specialistą svarbus ne tik tuomet, kai paciento būklė staiga blogėja. Širdies ir kraujagyslių ligos dažnai yra lėtinės, todėl paciento būklę reikia stebėti ilgą laiką, vertinti ligos eigą, tyrimų rezultatų pokyčius ir pagal juos koreguoti gydymą.
Pasak doc. dr. G. Račkausko, būtent todėl svarbus gydymo tęstinumas ir galimybė reguliariai lankytis pas tą patį specialistą, kuris jau žino paciento ligos istoriją.
„Širdies ligos yra dinamiškos – jos nuolat keičiasi, todėl epizodinis gydymas pas skirtingus gydytojus dažnai būna mažiau efektyvus. Tas pats kardiologas žino paciento ligos istoriją, šalutinį vaistų poveikį, anatominius širdies ypatumus. Jam nereikia kiekvieną kartą iš naujo gilintis į visą ligos istoriją“, – pažymi kardiologas.
Tęstinė priežiūra leidžia ne tik geriau pažinti paciento ligos istoriją, bet ir palyginti skirtingu metu atliktų tyrimų rezultatus. Tai gali padėti pastebėti net ir nedidelius paciento būklės pokyčius.
„Gydytojas, matęs paciento širdies echoskopijos vaizdą prieš pusmetį, gali pastebėti net ir minimalius, bet pavojingus širdies raumens ar vožtuvų pokyčius, kurių reikšmę naujam specialistui gali būti sunkiau įvertinti neturint ankstesnių tyrimų konteksto“, – aiškina doc. dr. G. Račkauskas.
Nuoseklus paciento stebėjimas svarbus ir koreguojant gydymą. Kardiologiniai vaistai, ypač skiriami širdies nepakankamumui ar ritmo sutrikimams gydyti, gali reikalauti kruopštaus dozių parinkimo remiantis širdies laidumo pokyčiais ir paciento reakcijos stebėjimo.
„Gydant lėtines širdies ir kraujagyslių ligas, gydymo tęstinumas ir nuolatinis ryšys su tuo pačiu kardiologu yra labai svarbūs. Kardiologinių vaistų dozės neretai turi būti kruopščiai koreguojamos, o nuolat pacientą prižiūrintis gydytojas geriau žino, kaip jo organizmas reaguoja į gydymo pakeitimus“, – teigia doc. dr. G. Račkauskas.
About the Author
