Jaunoji karta dažnai kaltinama esanti jautresnė, mažiau atspari ar sunkiau priimanti autoritetą. Tačiau gydytojas psichiatras, VU profesorius Dainius Pūras siūlo į ją pažvelgti priešingai – jo teigimu, šiandienos jauni žmonės gali būti „sveikiausia visų laikų Lietuvos istorijos“ karta.
VU Diskusijų klube „Kartų kaita: kas mus skiria ir kas jungia?“ kalbėję pašnekovai svarstė, ar jaunosios ir vyresniųjų kartų nesusikalbėjimą iš tiesų galima paaiškinti vien amžiumi. Diskusijoje išryškėjo ir Lietuvos specifika: mūsų visuomenės kartų patirtys ne visada telpa į Vakaruose paplitusias „Baby Boomers“, X ar kitas kartų schemas, nes jas formavo kitokia XX amžiaus istorinė patirtis.Diskusijoje dalyvavo gydytojas psichiatras, VU profesorius Dainius Pūras, sociologė, VU ir VDU docentė Rūta Žiliukaitė, filosofė, VU docentė Danutė Bacevičiūtė, VU Studentų atstovybės prezidentė Uršulė Barkauskaitė ir IBO 2025 laureatas Emilijus Latakas. Renginį moderavo VU GMC mokslininkė dr. Severina Marija Pociūnaitė.
Gydytojo psichiatro prof. Dainiaus Pūro teigimu, kiekviena suaugusiųjų karta yra linkusi nerimauti, kad naujoji karta esą praranda ankstesnes vertybes ir pasaulis keičiasi nepageidaujama kryptimi. Tačiau Lietuvos atveju kartų santykius veikia ir XX amžiaus istorinė patirtis.
Jos pėdsakų profesorius siūlo ieškoti ir tarpusavio santykiuose. Ilgą laiką visuomenėje gyvavusias griežtas hierarchijas, galios nelygybę ir nuostatą, kad jaunesnis žmogus pirmiausia turi paklusti vyresniam. Kaip vieną pokyčio pavyzdžių prof. D. Pūras minėjo jaunesnius medikus, pradėjusius garsiau kalbėti apie mobingą ir korupciją – reiškinius, apie kuriuos anksčiau viešai kalbėti buvo gerokai sunkiau.
Panašų pokytį jis mato ir kalbant apie psichikos sveikatą. Jaunesni žmonės daug dažniau kalba apie savo emocinius sunkumus, psichikos sveikatą, kreipiasi pagalbos ir mėgina geriau suprasti save. Tai nebūtinai rodo didesnį jų pažeidžiamumą: augantys statistiniai rodikliai gali reikšti ir tai, kad anksčiau slėptos problemos šiandien dažniau atpažįstamos.
Šiame kontekste prof. D. Pūras jaunąją kartą pavadino „sveikiausia visų laikų Lietuvos istorijos“ karta.Kartu jis pabrėžė, kad didesnė atsakomybė už kartų santykį tenka daugiau galios visuomenėje turintiems vyresniesiems – iš jų galima tikėtis ne tik reikalavimo jaunimui prisitaikyti, bet ir daugiau brandos.
Vis dėlto kalbant apie „jaunimą“ ir „vyresniąją kartą“ svarbu nepadaryti dar vienos klaidos – amžiaus skirtumų automatiškai nepaversti kartų skirtumais. Sociologė doc. Rūta Žiliukaitė pabrėžė, kad reikia atskirti amžiaus efektą nuo kartos efekto.
Žmogaus prioritetai natūraliai kinta jam bręstant. Jaunas žmogus gali vienaip vertinti šeimą, darbą, atsakomybę ar laisvalaikį, o po kelių dešimtmečių – jau kitaip. Tai susiję ne su jo karta, o su gyvenimo etapu. Todėl, pasak doc. R. Žiliukaitės, pastebėjus skirtumą verta klausti: ar jį lemia karta, ar vis dėlto amžius? Ši skirtis svarbi ir vertinant žmonių nuomones: etiketė „dar jaunas“ gali tapti paprastu būdu jas nuvertinti, tačiau ir vyresnio žmogaus požiūrio negalima paaiškinti vien jo amžiumi.
Vakarų visuomenėse paplitusios „Baby Boomers“, X, Y, Z ar Alfa kartų kategorijos Lietuvos patirtį apibūdina ne visai tiksliai. Pasak doc. R. Žiliukaitės, jos paremtos Vakarų valstybių, ypač JAV, istorine ir socialine raida, o Lietuvos kartas formavo visai kitos aplinkybės – okupacija, sovietmetis, nepriklausomybės atkūrimas ir po jo sekę spartūs visuomenės, ekonomikos bei vertybių pokyčiai.„Mes atsisakėme visokių „baby boomerių“ – tai neveikia Lietuvoje. Todėl, kad turi matyti visiškai skirtingą kontekstą“, – diskusijoje sakė doc. R. Žiliukaitė. Tyrimuose viena grupė įvardyta net „sovietmečio karta“, nes būtent taip save suvokia tuo laikotarpiu augę žmonės.
Tačiau jaunesnių kartų patirtys vis labiau supanašėja su jų bendraamžių kitose Vakarų šalyse. Globalizacija, technologijos ir tarptautiškumas mažina anksčiau ryškius skirtingų istorinių patirčių nulemtus skirtumus.
Kiekviena karta prisitaiko prie aplinkos, kurioje jai tenka gyventi. Dabartiniai jauni žmonės susiduria su dirbtinio intelekto plėtra, kintančia darbo rinka, klimato kaita, dideliu neapibrėžtumu ir gerokai tarptautiškesne aplinka. VU Studentų atstovybės prezidentė Uršulė Barkauskaitė šiandienos studentų gyvenimą diskusijoje apibūdino trimis raktažodžiais – atsparumu, neapibrėžtumu ir tarptautiškumu.
Emilijus Latakas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad jaunosios kartos pasaulis smarkiai skiriasi nuo to, kuriame augo jų tėvai ir seneliai: jį keičia naujos technologijos ir globalizacija. Tačiau tai nereiškia, kad kartos neturi ko viena iš kitos perimti. Filosofė doc. Danutė Bacevičiūtė pasiūlė apskritai mažiau kalbėti apie kartų kaitą, o daugiau – apie jų ryšį. Jos keliamas klausimas buvo ne tik kas kartas skiria, bet ir ką viena karta turėtų perduoti kitai, o ką sąmoningai palikti praeityje.
Skirtinga patirtis savaime konflikto nesukuria. Jis atsiranda tuomet, kai vienos kartos patirtis laikoma vienintele teisinga, o kita vertinama pagal pasaulį, kuriame ji niekada negyveno. Todėl norint suprasti kitą kartą neužtenka žinoti, kiek jos atstovams metų – svarbu suprasti ir tai, kokiame pasaulyje jie užaugo.
About the Author
