Šią savaitę minint Pasaulinę Alzheimerio ligos dieną (09/21), specialistai primena, kokių atminties ir kitų pažintinių funkcijų pokyčių nereikėtų automatiškai nurašyti amžiui. Retkarčiais pamirštas vardas, ne vietoje paliktas daiktas ar pasimetimas, ko prireikė eiti į kitą kambarį, savaime dar nėra ligos požymis. Tačiau verta sunerimti, jei tokie pokyčiai palaipsniui ryškėja ir tampa vis didesniu trukdžiu žmogaus kasdieniam gyvenimui.
Kauno ir Klaipėdos diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ gydytoja neurologė Rosita Burbaitė sako, kad atminties pokyčiai yra dažniausiai pasireiškiantis pirmasis Alzheimerio ligos požymis. Ankstyvoje ligos stadijoje pirmiausia paprastai nukenčia epizodinė atmintis – gebėjimas įsiminti naują informaciją ir prisiminti neseniai vykusius įvykius, nors senesni prisiminimai gali išlikti geriau išsaugoti.
„Žmogus gali pradėti kartoti tuos pačius klausimus, neprisiminti neseno pokalbio ar susitikimo, dažniau ieškoti daiktų, sunkiau įsiminti naują informaciją. Iš pradžių tokie pokyčiai neretai priskiriami nuovargiui, stresui arba amžiui“, – sako R. Burbaitė.
Pokyčius ryškiausiai pamato artimieji
Ankstyvoje ligos stadijoje pasikeitimus gali pastebėti ir pats žmogus. Tačiau ligai progresuojant gebėjimas objektyviai įvertinti savo būklę gali silpnėti, todėl vis svarbesnis tampa artimųjų vaidmuo.
Gydytojos R. Burbaitės teigimu, tokioje situacijoje nėra prasmės bandyti žmogui įrodinėti, kad jis serga. Kur kas naudingiau kalbėti apie konkrečius pastebėtus pokyčius ir pasiūlyti apsilankyti pas gydytoją dėl bendro atminties bei sveikatos įvertinimo.
„Vertinant galimą demenciją gydytojams labai svarbi ir artimųjų pateikiama informacija, todėl naudinga, kad vizito metu kartu dalyvautų lydintis asmuo. Jis gali papasakoti apie pamirštus susitikimus, pasiklydimą, sunkumus tvarkant finansus ar atliekant įprastas užduotis, kurių pats žmogus gali nepastebėti arba neįvertinti“, – sako neurologė.
Ji pabrėžia, kad Alzheimerio liga ir demencija nėra normali senėjimo dalis. Amžius yra stipriausias žinomas rizikos veiksnys, todėl didžioji dalis Alzheimerio ligos atvejų nustatoma vyresniems nei 65 metų žmonėms, tačiau liga gali prasidėti ir anksčiau. Mažiau nei dešimtadalis Alzheimerio ligos atvejų prasideda iki 65 metų.
Atminties sutrikimus gali sukelti ir kitos būklės
Kreipiantis į gydytoją dėl atminties ar kitų pažintinių funkcijų pokyčių, Alzheimerio ligos diagnozė nenustatoma remiantis tik vienu simptomu ar vienu tyrimu. Pirmiausia vertinama, kada pokyčiai prasidėjo, kaip jie progresuoja ir ar jau veikia žmogaus kasdienį gyvenimą.
Atliekamas neurologinis ištyrimas, atminties, dėmesio, kalbos ir kitų pažintinių funkcijų testai, kraujo bei galvos smegenų vaizdiniai tyrimai, dažniausiai magnetinio rezonanso tomografija arba kompiuterinė tomografija.
„Svarbu atmesti ir kitas galimas, ypač koreguojamas, pažintinių funkcijų sutrikimo priežastis. Vertinama, ar simptomai nėra susiję su depresija, miego sutrikimais, vartojamais vaistais, kitomis ligomis, persirgtu insultu ar galvos smegenų trauma, regos ar klausos sutrikimais“, – vardija R. Burbaitė.
Kai diagnozė išlieka neaiški arba ją reikia patikslinti, gali būti atliekami ir biologinių žymenų tyrimai – vertinami amiloido ir tau baltymų pokyčiai smegenų skystyje, atliekamas PET ar tam tikri kraujo biomarkerių tyrimai. Pasak neurologės, Lietuvoje tokie tyrimai kol kas nėra rutininiai.
Anot „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo eksperto Audriaus Zinevičiaus, būtent situacijos, kai pirminiam sveikatos būklės įvertinimui nepakanka vienos konsultacijos, parodo savalaikio sveikatos paslaugų prieinamumo svarbą.
„Pastebėjus nerimą keliančių sveikatos pokyčių, žmogui gali prireikti ne tik gydytojo specialisto konsultacijos, bet ir papildomų diagnostinių tyrimų. Tokiose situacijose svarbu neatidėlioti kreipimosi vien todėl, kad simptomai dar atrodo nežymūs. Papildomas sveikatos draudimas, priklausomai nuo pasirinktos apsaugos, gali padėti padengti specialistų konsultacijų, diagnostinių ir kitų sutartyje numatytų tyrimų išlaidas“, – sako A. Zinevičius.
Kodėl svarbi ankstyva diagnozė
Viena iš priežasčių, dėl kurių žmogus ar jo šeima gali atidėlioti kreipimąsi į gydytoją, yra klausimas, ką ankstyvas ligos nustatymas pakeis, jei Alzheimerio ligos kol kas negalima visiškai išgydyti. Tačiau, pasak R. Burbaitės, ankstyva diagnostika turi kur kas platesnę reikšmę.
Pirmiausia ji leidžia patikrinti, ar simptomų nesukelia kita, kartais gydoma arba koreguojama būklė. Nustačius Alzheimerio ligą galima anksčiau pradėti simptominį gydymą, spręsti saugumo klausimus, planuoti būsimą priežiūrą ir ieškoti būdų mažinti ligos keliamą naštą pacientui bei jo šeimai.
„Ankstyva diagnozė leidžia planuoti ir finansinius bei teisinius sprendimus. Tai ypač svarbu tol, kol žmogus dar gali pats aktyviai dalyvauti juos priimant. Nors šiuo metu visiškai išgydyti šios ligos negalime, atsirandant naujoms gydymo galimybėms ankstyva ir tiksli Alzheimerio ligos diagnozė tampa dar reikšmingesnė“, – pabrėžia neurologė.
A. Zinevičius atkreipia dėmesį, kad ilgalaikės ligos paliečia ne tik patį pacientą, bet ir jo šeimą, todėl sveikatos klausimų nereikėtų pradėti spręsti tik tuomet, kai žmogaus savarankiškumas jau yra reikšmingai sumažėjęs.
„Sveikatos pokyčius dažnai norisi stebėti ir tikėtis, kad jie praeis savaime, tačiau užsitęsus ar progresuojant simptomams svarbiausia yra išsiaiškinti jų priežastį. Kuo anksčiau žmogus kreipiasi į specialistus, tuo anksčiau galima suplanuoti tolesnius veiksmus ir reikalingą pagalbą. Finansinis pasirengimas bei galimybė laiku pasinaudoti reikalingomis sveikatos priežiūros paslaugomis yra viena iš priemonių, padedančių šeimai tokioje situacijoje turėti daugiau pasirinkimų“, – teigia „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Vien kryžiažodžių neužtenka
Visiškai apsisaugoti nuo Alzheimerio ligos neįmanoma. Dalis jos rizikos veiksnių, tarp jų vyresnis amžius ir genetinis polinkis, nėra koreguojami. Vis dėlto, pasak neurologės, dalį demencijos rizikos galima mažinti rūpinantis bendra fizine ir psichikos sveikata.
Svarbus reguliarus fizinis aktyvumas, nerūkymas, alkoholio vartojimo vengimas, subalansuota mityba, normalaus kūno svorio palaikymas, socialinis ir protinis aktyvumas. Reikšmės turi ir kraujospūdžio bei cholesterolio kontrolė, cukrinio diabeto gydymas, klausos ir regos sutrikimų koregavimas.
„Mokymasis, skaitymas, bendravimas ir kita pažintinė veikla yra naudingi, tačiau nėra pakankamai įrodymų, kad vien „smegenų treniravimo“ žaidimai, tokie kaip sudoku, kryžiažodžiai ar specialios programėlės, galėtų patikimai apsaugoti nuo Alzheimerio ligos. Nėra pakankamai įrodymų, kodėl sveikas žmogus profilaktiškai turėtų vartoti vitaminus ar maisto papildus vien siekiant išvengti Alzheimerio ligos, jei nėra nustatyto jų trūkumo“, – sako R. Burbaitė.
About the Author
