Vyriausybės kanceliarija kartu su dezinformacijos analizės centru „Debunk.org“ trečią kartą kviečia 9–12 klasių moksleivius dalyvauti Nacionaliniame dezinformacijos raštingumo egzamine. Šiemet egzaminas vyks spalio 13 d. Mokytojai kviečiami registruoti savo auklėjamas ar mokomas klases į egzaminą, kuriame moksleiviai galės pasitikrinti gebėjimus atpažinti dezinformaciją, kritiškai vertinti informaciją bei nepasiduoti informacinėms manipuliacijoms. Registracija į egzaminą.
„Nacionalinis dezinformacijos raštingumo egzaminas moksleiviams jau tapo gražia tradicija, kuri kasmet suburia vis daugiau moksleivių. Kviečiu jaunuolius išbandyti savo jėgas, pasitikrinti žinias ir kartu išmokti atpažinti informacines pinkles. Kritinis mąstymas ir gebėjimas atskirti faktą nuo manipuliacijos yra svarbūs ne tik kiekvienam iš mūsų, bet ir mūsų visuomenės bei valstybės saugumui“, – sako Vyriausybės kancleris Tomas Daukantas.
Dezinformacijos raštingumas – kasdien vis aktualesnis
Dezinformacijos raštingumo egzaminas ne tik leidžia moksleiviams pasitikrinti savo žinias, bet ir ugdo atsparumą melagienoms, netikrai informacijai ir kt. Pernai vykusiame antrajame Nacionaliniame dezinformacijos raštingumo egzamine dalyvavo beveik 2 500 moksleivių iš daugiau kaip 130 klasių. 2025 m. dalyviai į klausimus atsakė vidutiniškai 56 proc. tikslumu – gerokai geriau nei 2024 m., kai teisingų atsakymų vidurkis siekė 33 proc.
„Trečią kartą prisijungiame prie egzamino organizavimo, nes matome, kad dezinformacijos raštingumo aktualumas tik auga, ypač plintant dirbtinio intelekto sugeneruotai informacijai internetinėje erdvėje. Tai puiki proga ne tik varžytis, bet ir įgyti žinių, kurios padeda saugiau orientuotis informacinėje aplinkoje, atpažinti manipuliacijas ir apsaugoti save bei kitus. Tai kritiškai svarbu stiprinant mūsų visuomenės atsparumą”, – sako dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ projektų vadovė Jovita Tautkevičiūtė-Kalinauskienė.
Dezinformacija Lietuvos gyventojų informacinėje aplinkoje išlieka plačiai paplitusi. Naujausio Lietuvos radijo ir televizijos komisijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 49 proc. Lietuvos gyventojų teigia dažnai susiduriantys su dezinformacija, o vienu pagrindinių jos sklaidos kanalų išlieka socialiniai tinklai. Kultūros ministerijos tyrimas parodė, kad 1 iš 2 Lietuvos gyventojų yra susidūrę su dirbtinio intelekto sukurta netikra garso ar vaizdo medžiaga (angl. deepfake).
2025 m. tik 25,6 proc. 16–24 metų Lietuvos gyventojų nurodė tikrinę internete rastos informacijos teisingumą, kai Europos Sąjungos vidurkis siekė 39,5 proc., todėl ypatingai svarbu ugdyti jaunų žmonių gebėjimą savarankiškai vertinti internete randamą informaciją.
Be to, būtent jaunų žmonių tarpe auga dirbtinio intelekto pokalbių programėlių naudojimas ieškant informacijos. Tai atveria naują erdvę, kurioje taip pat svarbu būti budriems ir tikrinti pateikiamus atsakymus.
Moksleiviai mokysis atsparumo ne tik dezinformacijai, bet ir verbavimui
Šių metų egzamino rengėjai ypatingą dėmesį skirs ne tik gebėjimui atpažinti klaidinančią informaciją, bet ir kitai vis aktualesnei grėsmei – priešiškų valstybių tarnybų bandymams verbuoti vaikus ir paauglius. Institucijų turima informacija rodo, kad į verbuotojų akiratį vis dažniau patenka jauni žmonės, ypač socialiai pažeidžiamų grupių jaunuoliai.
„Verbavimas gali prasidėti nuo iš pažiūros nekaltų pasiūlymų – nupiešti grafitį su politinio ar provokacinio turinio žinute, nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, atlikti nedidelę užduotį už atlygį. Tačiau tokie veiksmai vėliau gali virsti rimtais nusikaltimais, keliančiais grėsmę tiek vaikų, tiek valstybės saugumui. Todėl svarbu ne tik gebėti atpažinti melagingą informaciją, bet ir suprasti, kada socialiniuose tinkluose ar kitose skaitmeninėse erdvėse pateikiamas pasiūlymas gali būti pavojingas“, – sako Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Nacionalinis krizių valdymo centras šiuo metu koordinuoja veiksmų planą „Atpažink. Nesivelk. Pranešk.“, kuriame vykdomos kelios verbavimo prevencijos priemonės: parengtos rekomendacijos ir veikimo algoritmai vaikams, mokykloms, jaunimo darbuotojams bei socialinių paslaugų teikėjams, vyksta prevenciniai susitikimai ir teikiama didesnė pagalba pažeidžiamoms vaikų grupėms. Priemonės nuolat atnaujinamos pagal besikeičiančią saugumo situaciją ir praktinę patirtį.
Nacionalinis dezinformacijos raštingumo egzaminas moksleiviams – šio veiksmų plano dalis. Todėl jo metu moksleiviai bus supažindinti su dezinformacijos, melagienų tendencijomis, jiems bus primintos pagrindinės rekomendacijos vaikams ir paaugliams dėl atsparumo priešiškų tarnybų vykdomam verbavimui elektroninėje erdvėje – bus mokomasi kritiškai vertinti gaunamas žinutes ir žinoti, kaip elgtis susidūrus su įtartinu turiniu ar pasiūlymu.
About the Author
