Pradžiūvus dirvoms, įsibėgėja žieminių kviečių sėja. Kaip ūkininkui pasirinkti sėklą po sudėtingų ligų metų. Ar galima sakyti, kad po šių metų fuzariozės protrūkio sertifikuota sėkla tampa ne tik derlingos veislės pasirinkimu, bet ir tam tikra „startine higiena“ kitų metų pasėliui? Šie klausimai aktualūs visiems, jau sėjantiems ar besirengiantiems sėti žieminius javus. Ką pataria sėklininkystės ir augalų apsaugos specialistai?
Fuzariozė verčia atidžiau rinktis sėklą
Šių metų javų derlių daugelyje ūkių lydėjo didesnė fuzariozės problema. Pasak „Dotnuva Seeds“ vykdomojo direktoriaus Sigito Augo, šiemet grūdų užsikrėtimas fuzarioze kai kuriuose regionuose buvo itin didelis, o liga reikšmingai paveikė ir sėklos kokybę.
„Šiais metais matome didesnį grūdų užsikrėtimą fuzarioze. Tai stipriai įtakoja sėklų daigumą. Taip pat pastebime, kad fuzariozė skirtinguose regionuose pasireiškė skirtingu laipsniu“, – sako S. Augas. Kai kuriuose regionuose situacija tokia, kad stipriai fuzariozės pažeisti grūdai apskritai netinka sėklinei medžiagai. Šiemet dalis dauginimo plotų buvo atmesti ir iš jų sertifikuota sėkla neruošiama.
Tai reiškia, kad ir ūkininkai šį rudenį neturėtų vertinti savo ūkyje nukultų grūdų vien pagal išvaizdą. Prieš nuspręsdami juos naudoti sėjai, turėtų patikrinti sėklos kokybę ir daigumą bei įvertinti, ar ji apskritai tinkama.
Riziką naudoti netinkamą sėklą akcentuoja ir „Dotnuva Seeds“ sėklų ekspertas Robertas Visockis. Jo teigimu, šiemet ūkiuose ruoštos sėklos kokybė gali būti gerokai prastesnė nei įprastais metais. Į laboratoriją ūkininkų atvežtuose mėginiuose iš probleminių regionų nustatomas vos 40–60 proc. sėklos daigumas, geriausiais atvejais siekiantis apie 70 procentų.
„Ypač šiais metais tai yra aktualu, nes ūkyje ruošta sėkla gali būti stipriai užkrėsta fuzariozės sukėlėjais“, – pastebi R. Visockis.
Pranašumai – kontroliuojama kokybė ir žinomi parametrai
Sertifikuota sėkla leidžia ūkininkui tiksliai žinoti, ką jis sėja. Pasak R. Visockio, vienas svarbių sertifikuotos sėklos privalumų yra užtikrintas veislės grynumas. Ūkyje, kuriame auginamos kelios veislės, išlaikyti jų grynumą ruošiant sėklą savo reikmėms ne visada paprasta – daug kas priklauso nuo derliaus nuėmimo, valymo, sandėliavimo ir viso ūkio darbo organizavimo.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad sertifikuotos sėklos parametrai yra žinomi. Ūkininkas žino jos daigumą, 1000 grūdų masę ir gali tiksliai apskaičiuoti sėklos normą hektarui.
„Savo sėklos normą ūkininkas dažnai nustato iš akies, nes nežino tikslių kokybės parametrų. Taip realiai gaunamas netikslus, neapibrėžtas pasėlio tankumas“, – svarbią agrotechnikos taisyklę primena R. Visockis.
Per tankus pasėlis gali būti mažiau atsparus išgulimui, jame gali lengviau plisti ligos, o pernelyg maža norma, kai sėklos daigumas prastas, gali lemti per retą pasėlį. Todėl iš pirmo žvilgsnio pigesnė ūkyje paruošta sėkla nebūtinai yra geresnis pasirinkimas, jei neįvertinamos jos paruošimo, valymo, beicavimo ir papildomos sėklos normos sąnaudos.
Sertifikuotos sėklos pranašumai – ne vien kontroliuojama jos kokybė ar žinomi parametrai, bet ir didesnė ekonominė nauda. Tą atskleidė ir bandymai su vasariniais kviečiais, kuriuose tos pačios veislės sertifikuota sėkla buvo lyginama su ūkyje paruošta sėkla.
Pasak R. Visockio, bandymų rezultatai buvo akivaizdūs – vidutinis derliaus skirtumas siekė nuo 270 kg iki 500 kg iš hektaro. Vertinant tik papildomas pajamas dabartinėmis grūdų kainomis, tai sudarė maždaug 60–100 eurų iš hektaro.
Pasak specialisto, investicijos skirtumas tarp sertifikuotos ir nesertifikuotos sėklos vidutiniškai yra apie 40 Eur/ha. Ūkis dar papildomai gauna paramą už sertifikuotos sėklos naudojimą – apie 16 Eur/ha. Taigi papildomos investicijos sertifikuotai sėklai sudaro tik apie 25 eurus hektarui, o su kokybiškesniu pasėliu ir derliaus priedu gaunamas papildomas ekonominis rezultatas“, – skaičiuoja R. Visockis.
Sėklą būtina išvalyti ir tinkamai beicuoti
Jeigu ūkininkas vis dėlto nusprendžia ruošti savo sėklą, šiemet vienas svarbiausių darbų – kuo geriau atskirti pažeistus grūdus.
„Tiksliam sėklos valymui geriausiai tinka gravitaciniai stalai. Kas turi gravitacinius stalus, tas gali tikėtis pasiruošti švaresnę sėklinę medžiagą, pašalinant fuzariozės pažeistus grūdus“, – pataria S. Augas.
Tačiau vien gero išvalymo nepakanka. Labai svarbus ir tinkamas beicavimas. Pasak S. Augo, atlikti bandymai parodė, kad išbeicuotų grūdų daigumas buvo geresnis nei nebeicuotų. Todėl, ruošiant savo sėklą, svarbu ją kuo geriau išvalyti ir tinkamai beicuoti.
„Kiekvienas grūdas turėtų būti tinkamai padengtas veikliosiomis medžiagomis. Ūkių sąlygomis ne visuomet pavyksta tą atlikti kokybiškai“, – pastebi specialistas.
Rekomendaciją dėl sėklų paruošimo papildo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas Aurimas Sabeckis. Jo teigimu, po šio sezono fuzariozės ir kitų ligų sukėlėjų yra ne tik ant sėklų, bet ir laukuose – ant augalinių liekanų bei dirvožemyje. Kiek jie pažeis dygstančius augalus, priklauso ir nuo tolesnių oro sąlygų.
Todėl šį rudenį ypač svarbu pasirinkti tinkamą beicą. A. Sabeckis rekomenduoja žieminių kviečių sėklas beicuoti fungicidinėmis veikliosiomis medžiagomis, tarp jų – fludioksonilu. Tokie beicai padeda apsaugoti javų sėklas ir dygstančius augalus nuo Fusarium genties grybų, dulkančiųjų kūlių bei daigų pašaknio ligų. Moksliniai tyrimai, pasak jo, parodė aukštą fludioksonilo efektyvumą prieš Fusarium ir kitus patogenus.
Taigi šių metų situacija dar kartą primena, kad sėklos sveikata yra svarbi nuo pat pirmosios būsimo pasėlio dienos. Ruošiant savo sėklą, būtina ją išvalyti, patikrinti daigumą ir tinkamai beicuoti. O jeigu laboratoriniai tyrimai rodo, kad grūdai stipriai pažeisti, tokios sėklos, R. Visockio vertinimu, kai kuriais atvejais apskritai nereikėtų sėti.
Sėklos normos korekcija atsižvelgiant į sėjos terminą
Šiemet žieminių javų sėjos pradžią apsunkino permirkusios dirvos, tačiau, pasak S. Augo, kai tik sąlygos leidžia, ūkininkai sėja.
„Labai ankstyva sėja, kaip parodė ir ankstesni metai, taip pat atneša tam tikrų problemų ir iššūkių“, – primena specialistas. Viena jų – amarų platinami virusai, sukeliantys javų ligas. Pasėjus vėliau, atvėsus orams, amarai mažiau skraido, todėl sumažėja ir virusų perdavimo rizika.
Jeigu oro sąlygos leidžia, S. Augas optimaliu žieminių kviečių sėjos laiku šiemet laiko laikotarpį nuo rugsėjo vidurio iki maždaug rugsėjo 25-osios. Vis dėlto sėjos kalendorius negali būti svarbesnis už realią dirvos būklę.
Jeigu sėja dėl oro sąlygų vėluoja, rekomenduojama didinti sėklos normą, kad būtų suformuotas optimalus pasėlio tankumas. Tačiau tiksliai ją apskaičiuoti galima tik žinant konkrečios sėklos daigumą ir kitus parametrus. Šiuo požiūriu sertifikuota sėkla turi dar vieną privalumą – ūkininkas žino, su kokia pradine medžiaga pradeda naują sezoną, kokio būsimo pasėlio gali tikėtis.
About the Author
