Ryte – skubūs pusryčiai, mokykloje – bandelė arba išvis nieko, o sotesnis maistas tik grįžus namo. Tokia moksleivių kasdienybė nėra reta – dalis jų mokykloje beveik nevalgo ir pavalgo tik grįžę namo. Dietistė Ugnė Radzevičienė atkreipia dėmesį, kad vaikui, kuris mokykloje praleidžia šešias ar daugiau valandų, o po pamokų dar keliauja į būrelius ar treniruotes, tinkamai suplanuotas užkandis yra svarbi dienos mitybos dalis. Vienas paprasčiausių pasirinkimų, kurį lengva įsidėti į kuprinę, – vaisiai ar uogos kartu su riešutais.
„Jeigu vaikas mokykloje būna nuo aštuonių ryto, o namo grįžta tik apie antrą ar trečią valandą, laiko tarpas tarp valgymų tampa labai ilgas. O juk mokykloje vyksta intensyvi protinė veikla – reikia susikaupti, atlikti užduotis, todėl organizmui reikia energijos. Tarp pusryčių ir pietų turėtų atsirasti bent vienas užkandis. Tai neturi būti kažkas sudėtingo – kartais užtenka iš namų pasiimti sezoninį vaisių ir saujelę riešutų“, – sako riešutų ir džiovintų vaisių prekės ženklo „Arimex“ ambasadorė bei mitybos ekspertė dietistė U. Radzevičienė.
Naujoje Žinių radijo laidoje „Kas lėkštėje?“ ji kartu su dukra Urte Radzevičiūte apie moksleivių mitybą kalba iš dviejų perspektyvų – specialistės ir pačios jaunosios kartos.
Iki namų – nė kąsnio?
Moksleivė Urtė Radzevičiūtė pastebi, kad maistą iš namų į mokyklą nešasi tik dalis jaunų žmonių. Dažnas pasikliauja tuo, ką galės nusipirkti mokyklos valgykloje, o kai pasirinkimas nedidelis, renkasi tiesiog tai, kas tuo metu prieinama.
„Dažniausiai atsinešama vaisių, uogų, batonėlių, daržovių lazdelių, būna ir traškučių. Tačiau tarp mokinių yra ir toks įprotis: mokykloje nieko nevalgysiu, grįžęs namo pavalgysiu. Tuomet visą dieną būni išalkęs, be energijos ir tik grįžęs namo sau leidi pavalgyti“, – pasakoja Urtė.
Dietistės U.Radzevičienės teigimu, tokiose situacijose iš anksto pasiruoštas užkandis padeda nepasikliauti vien tuo, kas tuo metu yra po ranka. Rudenį vienas paprasčiausių variantų priešpiečiams – sezoniniai obuoliai, kriaušės ar slyvos.
„Įsimesti vieną obuolį tikrai paprasta ir daug laiko neužtrunka. O dar geriau, jeigu kartu turėsite riešutų. Vaisių ar uogų derinimas su riešutais padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą. Svarbiausia, kad vaikas turėtų ką pasirinkti tada, kai išalksta, ir nereikėtų automatiškai griebtis bandelės ar traškučių vien todėl, kad tai tuo metu lengviausiai prieinama“, – aiškina U. Radzevičienė.
Riešutai kuprinėje – paprastas pasirinkimas, apie kurį dažnai pamirštame
Riešutus specialistė išskiria ir dėl praktiškumo – jų nereikia papildomai ruošti, juos lengva pasiimti į mokyklą, darbą, treniruotę ar kelionę. Kalbėdama apie tarp sportuojančių jaunuolių populiarius baltyminius batonėlius, dietistė primena, kad baltymų galima gauti ir iš įprastų maisto produktų.
„Šiuo metu informacijos apie mitybą labai daug ir žmonėms kartais sunku susigaudyti. Baltymų organizmui reikia, tačiau svarbu žinoti jų kilmę ir šaltinį. Pavyzdžiui, jų galima gauti ir iš riešutų. Todėl renkantis užkandį verta nepasikliauti vien tuo, kas parašyta priekinėje pakuotės dalyje, bet atsiversti sudėtį ir pasižiūrėti, ką iš tiesų valgome“, – pataria dietistė.
U. Radzevičienė ragina užkandžius ir kaitalioti – jos teigimu, mitybos įvairovė padeda gauti skirtingų vitaminų ir mikroelementų. Vieną dieną tai gali būti vaisius su riešutais, kitą – jogurtas be pridėtinio cukraus, daržovių lazdelės su humusu, sėklos ar tinkamos sudėties batonėlis.
Kai pavalgyti trukdo ne alkis, o gėda
Tačiau problema slypi ne vien užkandžio pasirinkime. Kartais jaunuoliai atsinešto maisto nevalgo todėl, kad nenori išsiskirti iš bendraamžių.
Moksleivė Urtė Radzevičiūtė, kuriai teko mokytis užsienyje, prisimena, kad Olandijos mokykloje pietų dėžutės buvo įprasta kasdienybės dalis. Kadangi klasėje mokėsi įvairių tautybių vaikų, mokytojai skatino ne komentuoti neįprastai atrodantį ar kvepiantį bendraklasio maistą, o juo pasidomėti.
„Buvo šioks toks gėdos jausmas, ypač būnant naujoke. Vėliau kitoje mokykloje buvo ir taip, kad tekdavo užsidarius tualete valgyti. Buvau jauna ir bijojau neįtikti kitiems. Komentarų rizika visada yra, bet nereikėtų dėl to savęs riboti. Jei atsineštas maistas tau skanus, kartais daug svarbiau tiesiog pavalgyti mamos paruoštą maistą, nei galvoti, ką apie tai pasakys kiti“, – savo patirtimi dalijasi Urtė.
„Arimex“ ambasadorė dietistės U. Radzevičienės teigimu, su panašiu nepatogumu susiduria ne tik paaugliai.
„Savo praktikoje esu turėjusi ne vieną suaugusį žmogų, kuris gėdijosi valgyti darbe. Net ir tuomet, kai žmogus turėjo sveikatos problemų ir nuo pasirinkto maisto priklausė jo savijauta. Būdavo, kad per pietų pertrauką jis eidavo į automobilį, ten greitai pavalgydavo ir grįždavo į darbo vietą. Todėl svarbu suprasti, kodėl su savimi nešamės maistą – tai yra rūpinimasis savo savijauta, energija ir sveikata“, – pasakoja dietistė.
Norite pakeisti vaiko įpročius? Pradėkite nuo savęs
Kalbėdama apie vaikų mitybą U. Radzevičienė pabrėžia, kad neužtenka vaikui pasakyti pasiimti užkandį – svarbu ir tai, kokį pavyzdį jis mato namuose.
„Įpročius formuojame šeimoje. Jei iki šiol jų nepavyko suformuoti, galima pradėti dabar – visų pirma nuo savęs. Kai vaikas ar paauglys mato, kad mama ar tėtis planuoja savo maistą, pasiima užkandžių į darbą ar kelionę, jis pradeda tai priimti kaip įprastą kasdienybės dalį. Pirmiausia patys turime tapti pavyzdžiu jaunajai kartai“, – sako U. Radzevičienė.
Prie to, anot jos, gali prisidėti ir mokyklos bei mokytojai – ne tik kalbėdami apie mitybą, bet ir savo pavyzdžiu rodydami, kad atsinešti užkandį ar pietus yra visiškai įprasta.
Neturite laiko? Riešutai gali laukti net automobilio daiktadėžėje
Laiko trūkumas – dar viena dažna priežastis, kodėl maistas lieka namuose. Tačiau U. Radzevičienė siūlo pradėti nuo paprastų pasirinkimų, kuriems nereikia nei sudėtingų receptų, nei ilgo pasiruošimo.
„Pagalvokite, kiek laiko ryte skiriame pasiėmę telefoną ir tikrindami naujienas – dažnai tai būna daugiau nei penkios minutės. O užkandžiui pasiruošti gali pakakti vos kelių minučių. Jei sunkiai sekasi planuoti, susikurkime sau palankias sąlygas: turėkime užkandžių darbe, stalčiuje, sporto krepšyje ar automobilyje. Aš pati važiuodama į kelionę net automobilio daiktadėžėje turiu riešutų. Tuomet, net jei ryte kažką pamiršai, vis tiek turi pasirinkimą“, – pataria dietistė.
About the Author
