Rugsėjo 14 d. Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) LHCb eksperimento konferencijos „LHCb Week Vilnius“ atidarymo metu Vilniaus universitete (VU) Lietuvos ir CERN ekspertai aptarė Lietuvos dirbtinio intelekto gamyklos „LitAI“ kaip mokslo, verslo ir tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūros svarbą.
Lietuva turi potencialo ne tik naudotis dirbtinio intelekto technologijomis, bet ir pati jas kurti bei konkuruoti tarptautiniu mastu, sako Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų grupės patarėjas Benediktas Girdvainis. Pasak jo, nors Lietuva yra maža valstybė, turimos kompetencijos ir talentingi specialistai leidžia siekti kurti aukštos pridėtinės vertės dirbtinio intelekto sprendimus.
Būtinybė rengti specialistus
Lietuvoje steigiama dirbtinio intelekto gamykla „LitAI“. Tikimasi, kad ji taps nacionaliniu kompetencijų ir technologijų centru, sutelksiančiu pažangią skaičiavimo infrastruktūrą, prieigą prie duomenų, mokslinius tyrimus ir aukštos kvalifikacijos specialistus. Šioje erdvėje bendradarbiaus viešasis sektorius, verslas ir akademinė bendruomenė, kurdami ir diegdami praktinius dirbtinio intelekto sprendimus – nuo viešųjų paslaugų ir pramonės iki transporto ir gynybos.
Kaip pabrėžė CERN LHCb bendradarbiavimo grupės atstovas žiniasklaidai Timas Gershonas, vien infrastruktūros nepakanka. Tam, kad ši galimybė taptų realiais rezultatais, būtinos žmonių kompetencijos.
„Infrastruktūra suteikia galimybę, tačiau ko reikia, kad ši galimybė taptų realybe? Pirmiausia – žmonių. Vienas iš dalykų, prie kurių galime prisidėti – padėti rengti naują specialistų kartą, kuri suprastų, kaip geriausiai išnaudoti šias technologines galimybes. Šie žmonės vėliau savo žinias galės pritaikyti ir pramonėje“, – sakė T. Gershonas.
Pasak jo, dirbtinis intelektas suteikia naujų galimybių analizuoti didelius duomenų kiekius. Tačiau svarbu ne tik turėti technologiją, bet ir suprasti, kaip ja naudotis – pavyzdžiui, kaip tinkamai suformuluoti klausimą, kad dirbtinis intelektas padėtų gauti prasmingą atsakymą.
Lietuva gali konkuruoti pasauliniu mastu
CERN tyrimų ir skaičiavimo vadovas Gautier Hamelis de Monchenault sveikino dirbtinio intelekto gamyklos „LitAI“ įkūrimą, kartu pabrėždamas, kad dar reikia išmokti kuo veiksmingiau panaudoti dirbtinį intelektą moksle.
„Turime suprasti, kaip dirbtinis intelektas galėtų pagerinti duomenų analizę, kaip jis galėtų padėti projektuoti naujus eksperimentus ir naujas mašinas. To dar turime išmokti“, – sakė G. Hamelis de Monchenault. Jo teigimu, svarbus ir platesnis Europos kontekstas. Europa dirbtinio intelekto srityje konkuruoja su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, todėl turi tinkamai įvertinti šios konkurencijos mastą ir užsitikrinti pakankamą savarankiškumą.
„Mūsų tikslas – mokslo pažanga, todėl turime užtikrinti, kad Europa turėtų pakankamai nepriklausomumo“, – teigė CERN mokslinių tyrimų ir kompiuterinių technologijų direktorius.
B. Girdvainio teigimu, Lietuva neturėtų apsiriboti vien tik dirbtinio intelekto technologijų naudojimu, bet ir tapti kūrėjais.
„Galime būti ir kūrėjai – nematau priežasties, kodėl ne. Žinoma, dažnai sakoma, kad esame maža šalis ir negalime sukurti kažko reikšmingo, tačiau su tuo nesutinku. Turime puikių žmonių ir stiprių specialistų, kurie, dirbdami kartu ir sutelkdami dėmesį į sritis, kuriose jau turime stiprų pagrindą, gali kurti pasauliniu mastu konkurencingus sprendimus“, – sakė B. Girdvainis.
Kaip gimė „LitAI“ idėja
VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorius Povilas Treigys, vienas iš „LitAI“ iniciatorių Lietuvoje, pabrėžė, kad pati infrastruktūra nėra galutinis projekto tikslas.
„Infrastruktūra savaime nėra tikslas, „LitAI“ idėja buvo sujungti mokslą ir verslą ir sudaryti galimybes kurti dirbtiniu intelektu grįstus modelius, kuriuos būtų galima pritaikyti ir diegti praktikoje“, – sakė prof. P. Treigys.
Pasak profesoriaus, patvirtintas projekto finansavimas suteikia Lietuvai galimybę įsilieti į platesnę Europos dirbtinio intelekto infrastruktūrų ekosistemą.
„Šis projektas leidžia Lietuvai žengti kartu su kitomis Europos šalimis, taikyti mokslinius metodus realioms problemoms spręsti, jungtis prie kitų Europos infrastruktūrų ir kurti modelius bei sprendimus, kurie galėtų naudoti Europos duomenų erdves. Būtent tai yra didžiausia „LitAI“ nauda, o ne pati infrastruktūra“, – pabrėžė prof. P. Treigys.
Lietuva siekia visateisės CERN narystės
Lietuva yra CERN asocijuotoji narė nuo 2018 m. ir šiuo metu aktyviai siekia tapti visateise organizacijos nare. Lietuvos siekis tapti visateise CERN nare yra įtrauktas į Vyriausybės programą. Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius oficialiu laišku jau kreipėsi į CERN vadovybę dėl Lietuvos siekio tapti visateise nare.
Vilniuje rugsėjo 14–18 d. vyksta CERN LHCb eksperimento konferencija „LHCb Week Vilnius“. Ją organizuoja VU, konferenciją globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Kasmet LHCb savaitė rengiama vis kitoje šalyje ir suburia CERN LHCb bendradarbiaujančius narius iš viso pasaulio. Praėjusiais metais konferencija vyko Pekine, Kinijoje, o 2024 m. – Glazge, Škotijoje.
