Paskelbti tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo PISA 2025 m. rezultatai kol kas nesulaukė tokio didelio švietimo tema pasisakančiųjų dėmesio, kaip valstybinių brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo istorijos, ar juo labiau kaip du kartus metuose organizuojamos žurnalo „Reitingai“ leidėjų spaudos konferencijos.
PISA (angl. Programme for International Student Assessment) tyrimas yra dažnai ir pagrįstai kritikuojamas tiek dėl metodologinių trūkumų, tiek dėl paties principo, kuomet apie šalies švietimo būklę sprendžiama pagal dvi valandas trunkančio testo, apsiribojančio viso labo trimis ugdymo turinio sritimis – skaitymu, matematika ir gamtos mokslais, rezultatus. Tyrimo metu pildomi klausimynai atspindi subjektyvią apklausoje dalyvaujančių mokinių ir mokyklų atstovų nuomonę. Reikėtų paminėti ir tai, kad, siekdamos didesnio tarptautinio prestižo, šalys nevengia ir pagudrauti, tendencingai parinkdamos tyrimo imtį ar pasitelkdamos kitokio pobūdžio manipuliacijas.
Pavyzdžiui, reitinguose pirmaujanti Kinija apsiriboja keturių labiausiai išsivysčiusių šalies regionų – Pekino, Šanchajaus, Dziangsu ir Džedziango – moksleivių pasiekimų tyrimais. Vargu ar galima tikėtis panašių rezultatų atokiose Kinijos provincijose. Kita vertus, PISA šiuo metu yra didžiausios apimties švietimo tyrimas pasaulyje, todėl, net ir suvokiant rimtus metodologinius trūkumus, tokio masto tyrimo ignoruoti tiesiog neįmanoma – gauti rezultatai neišvengiamai susilauks visuomenės dėmesio ir įvairių interpretacijų.
Kadangi PISA yra itin didelės apimties ir labai įvairius švietimo aspektus apimantis tyrimas, jis pateikia tokią gausybę duomenų, kad juos galima komentuoti ir interpretuoti labai įvairiai,
priklausomai nuo komentatorių nuostatos Lietuvos švietimo būklės atžvilgiu. Pakanka duomenų ir tiems, kurie siekia parodyti, kad Lietuvos švietimo būklė yra gera, ir tiems, kuriems atrodo priešingai. Komentatorių patogumui pateikiame suvestinę.
1. Reitingų mėgėjams turėtų patikti, kad per laikotarpį nuo 2022 m. Lietuva pagerino savo reitingus visose trijose srityse: gamtos moksluose Lietuva pakilo iš 29 į 22 vietą, skaityme – iš 32 į 25 vietą, matematikoje – iš 24 į 21 vietą. (Lietuvoje tyrimo koordinatoriai pastebi, kad reitinguoti šalis pagal gautus rezultatus nėra korektiška, tačiau PISA tyrimų programai vadovaujančio A. Šleicherio pateiktoje PISA 2025 m. rezultatų apžvalgoje šalys yra reitinguojamos).
2. Tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva gamtos mokslų srityje yra aštunta, skaitymo srityje – vienuolikta, matematikos srityje – devinta.
3. Visose trijose srityse Lietuvos rezultatai yra aukštesni už EBPO vidurkį.
4. Matematikos srityje Lietuva aplenkė švietimo etalonu laikomą Suomiją; tiesa, tik vienu tašku (tai nėra statistiškai reikšmingas skirtumas).
5. Gamtos mokslų ir skaitymo srityse Lietuva aplenkė neseniai švietimo komentatorių išgirtą Daniją, o matematikos srityje nusileido jai tik vienu tašku (tai nėra statistiškai reikšmingas skirtumas).
6. Visose srityse Lietuva aplenkė Norvegiją.
7. Visose srityse Lietuva pasirodė daug geriau už Latviją, kurios rezultatai, palyginus su praėjusiu ciklu, labai pablogėjo.
8. Palyginus su praėjusiu ciklu, sumažėjo atotrūkis tarp aukščiausio ir žemiausio socialinio ekonominio konteksto (SEK) mokinių pasiekimų – nuo 88 iki 63 taškų. Lietuvos rezultatai geresni tiek už Suomijos (skirtumas – 78 taškai), tiek ir už bendrą EBPO šalių vidurkį, siekiantį 85 taškus.
9. Daugiau kaip 90 proc. Lietuvos mokinių jaučiasi mokykloje saugiai.
1. Palyginus su praėjusiu ciklu, Lietuvos rezultatai matematikos srityje pablogėjo penkiais taškais, skaitymo – aštuoniais taškais, ir tik gamtos mokslų srityje rezultatai pagerėjo trimis taškais.
2. Lietuva pirmąsyk viršijo EBPO vidurkį ne todėl, kad pagerėjo mokinių rezultatai, bet todėl, kad kitos EBPO šalys pasirodė dar prasčiau.
3. Per laikotarpį, praėjusį nuo 2006 m. PISA tyrimo, gamtos mokslų srityje Lietuvos mokinių pasiektas rezultatas nepasikeitė – kaip buvo 488 taškai, taip ir liko. Skaitymo srityje rezultatas sumažėjo nuo 470 iki 464 taškų, matematikos srityje – nuo 486 iki 470 taškų. Taigi, per du dešimtmečius mokinių rezultatai šiose srityse stagnavo arba blogėjo.
4. Skaitymo srityje net ir 2 pasiekimų lygmens iš 6 nepasiekė 27,7 proc., matematikos srityje – 28,8 proc. Lietuvos moksleivių. Visose srityse, palyginus su 2022 m., 2 pasiekimų lygmens nepasiekusių moksleivių dalis padidėjo.
5. Visose srityse 2025 m. tyrime Lietuva atsiliko nuo kaimyninės Lenkijos, ir, žinoma, nuo Estijos.
6. Išliko dideli skirtumai tarp mokyklų provincijoje ir didžiuosiuose šalies miestuose.
7. Pastebimi skirtumai ir tarp miesto mokyklų. Skirtumai tarp mokyklų lemia apie 25 proc. mokinių rezultatų.
8. Patyčios, palyginus su PISA 2022 m. tyrimu, Lietuvos mokyklose didėja. Bet kokią patyčių formą patyrė 45,3 proc. mokinių.
9. Tėvų įsitraukimas ir domėjimasis mokinių pasiekimais mažėja.
Paanalizavus išsamią PISA 2025 m. tyrimo ataskaitą, abu šiuos sąrašus būtų galima gerokai papildyti. Visuomenės dėmesio akivaizdžiai stokoja kiti tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai: TIMSS (angl. Trends in Mathematics and Science Study – ketvirtų ir aštuntų klasių mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimų tyrimas) bei PIRLS (angl. Progress in International Reading Literacy Study – 9–10 metų vaikų skaitymo ir teksto supratimo tyrimas). Šiuose tyrimuose Lietuvos rezultatai daug geresni, todėl optimistai galėtų juos labiau akcentuoti, o pesimistai – ir toliau ignoruoti.
Kokių nors platesnių apibendrinimų darymas reikštų reikšmingą Lietuvos švietimo panoramos supaprastinimą. Švietimo specialistai puikiai supranta, jog vienareikšmiškų atsakymų tokios apimties tyrimas duoti negali. Jis parodo, kuriose srityse šalys pasiekia gerų rezultatų ir daro pažangą, ir, priešingai, identifikuoja sritis, kurios yra probleminės ir reikalauja atitinkamų politinių sprendimų. PISA tyrimas nėra skirtas lenktynių tarp šalių organizavimui; tai yra diagnostinis instrumentas. Tačiau visuomenė tikisi paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus, ir švietimo tema pasisakantieji šį pageidavimą noriai tenkina.
Surizikuosime ir mes – labai apibendrintai galime konstatuoti, kad Lietuvos švietimo būklė yra vidutiniška. Metams bėgant ji mažai kinta. Turint omenyje pastaraisiais metais švietimo politikų sukeltą jovalą su ugdymo programomis, egzaminais, patikrinimais ir pan., tai, sakytume, yra visai neblogas rezultatas.
Rimantas Želvys, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto profesorius
About the Author
