Kasmet rugsėjo 15-ąją minima Pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena primena apie vieną dažniausių vyrų onkologinių ligų. Nors apie profilaktinių patikrų svarbą kalbama ne vienerius metus, gydytojai teigia nuolat konsultuojantys vyrus, kurie į jų kabinetą pirmą kartą ateina jau besiskundžiantys negalavimais. Pasak specialistų, būtent prostatos vėžio atveju gera savijauta gali suklaidinti – ankstyvose stadijose liga dažniausiai nesukelia jokių aiškių simptomų.
„Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas urologas Arūnas Jaškevičius sako, kad priežasčių atidėlioti profilaktinę patikrą būna įvairių. Vieni vyrai nemato prasmės tikrintis, kol neturi nusiskundimų, kiti vizitą vis nukelia dėl laiko stokos, daliai vis dar nejauku kalbėti apie urologinę sveikatą. Nemažos reikšmės turi ir psichologija − bijoma išgirsti nepageidaujamą diagnozę.
„Vienas pavojingiausių įsitikinimų – kad prostatos vėžys būtinai apie save praneš iš anksto. Tad jei vyrai gerai jaučiasi, neturi šlapinimosi sutrikimų, yra fiziškai aktyvūs, vadinasi, tikrintis nėra dėl ko. Tačiau ankstyvas prostatos vėžys dažniausiai nesukelia jokių aiškių simptomų. Todėl gera savijauta neturėtų būti argumentas atidėti profilaktinę patikrą – jos tikslas ir yra pastebėti ligą dar iki atsirandant simptomams“, – sako A. Jaškevičius.
Pirmasis žingsnis – kraujo tyrimas
Pasak gydytojo urologo, prostatos vėžys gali ilgą laiką vystytis nepastebimai, o simptomai dažniau atsiranda ligai jau pažengus. Dėl to laukimas, kol organizmas pats pasiųs aiškų signalą, nėra tinkama prevencijos strategija. Profilaktinė patikra leidžia pakitimus aptikti tuomet, kai vyras dar nieko nejaučia, o ligos gydymo ir valdymo galimybės paprastai yra platesnės.
Lietuvoje pagal prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą profilaktiškai tikrinami 50–69 metų vyrai, taip pat vyrai nuo 45 metų, jeigu jų tėvas ar brolis sirgo prostatos vėžiu. Didesnės rizikos vyrams ankstesnis ištyrimas gali būti rekomenduojamas ir dėl kitų individualių rizikos veiksnių, todėl svarbu vertinti ne vien žmogaus amžių.
„Pirmasis žingsnis yra labai paprastas – PSA nustatomas atliekant kraujo tyrimą. Vis dėlto svarbu suprasti, kad padidėjęs PSA dar nėra prostatos vėžio diagnozė. Šį rodiklį gali paveikti gerybinis prostatos išvešėjimas, uždegimas ar kitos priežastys. Todėl padidėjęs PSA yra pirmasis signalas, kad situaciją reikia įvertinti išsamiau“, – aiškina A. Jaškevičius.
Gydytojas atkreipia dėmesį ir į priešingą klaidingo saugumo jausmo pusę. Vieną kartą gautas normalus PSA rezultatas nėra garantija, kad profilaktinių tyrimų daugiau neprireiks. Rizika keičiasi su amžiumi, todėl patikros turi būti periodinės, o jų dažnumą reikėtų aptarti su šeimos gydytoju ar urologu.
Pasak Audriaus Zinevičiaus, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo eksperto, rūpinimasis sveikata neretai atidedamas dėl kasdienių prioritetų, laiko stokos ar papildomų išlaidų, todėl svarbu iš anksto įvertinti, kokias galimybes žmogus turėtų prireikus konsultacijų ar tyrimų.
„Sveikatos problemos atsiranda ne tada, kai joms spręsti yra laisvo laiko ar tai daryti leidžia šeimos biudžetas. Todėl profilaktika neturėtų likti tuo dalyku, kurį nuolat galima nukelti kitam mėnesiui ar kitiems metams. Papildomas sveikatos draudimas, priklausomai nuo pasirinktos apsaugos, gali padėti padengti profilaktinių sveikatos patikrų, gydytojų konsultacijų ar tyrimų išlaidas ir taip sumažinti bent dalį priežasčių, dėl kurių rūpinimasis sveikata atidedamas“, – sako A. Zinevičius.
Padidėjęs PSA dar nereiškia biopsijos
Per pastaruosius metus keitėsi ir prostatos vėžio diagnostikos galimybės. Šiandien vien padidėjęs PSA nebūtinai reiškia, kad pacientui iš karto bus atliekama biopsija. Tam tikrais atvejais pirmiausia rekomenduojama tyrimą pakartoti, įvertinti kitus rizikos rodiklius, o svarbią vietą diagnostikoje užima prostatos magnetinio rezonanso tyrimas.
„Magnetinio rezonanso tyrimas padeda geriau įvertinti įtartinus pakitimus ir nuspręsti, kam biopsija iš tiesų reikalinga. Jei ji atliekama, MRT duomenys leidžia tiksliau paimti mėginius iš įtartinų prostatos sričių. Taigi diagnostika tampa vis tikslesnė ir labiau individualizuota“, – teigia gydytojas urologas A. Jaškevičius
Pasak A. Zinevičiaus, sveikatos patikra ne visuomet baigiasi vienu tyrimu. Pastebėjus pakitimų gali prireikti gydytojo specialisto konsultacijos, pakartotinių ar papildomų diagnostinių tyrimų. Todėl svarbi tampa ne tik pati profilaktika, bet ir galimybė reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas gauti laiku.
„Susidūrus su sveikatos problema, laikas neretai tampa vienu iš svarbiausių veiksnių. Papildomas sveikatos draudimas gali padėti padengti gydytojų specialistų konsultacijų, diagnostinių ir kitų sutartyje numatytų tyrimų išlaidas. Tai suteikia žmogui daugiau galimybių nelaukti, kol atsiras ryškesni simptomai, o reikalingus tyrimus atlikti tuomet, kai jų poreikį nustato gydytojas“, – sako A. Zinevičius.
Diagnozė ne visada reiškia skubų gydymą
Baimę tikrintis gali sustiprinti ir įsitikinimas, kad nustačius prostatos vėžį neišvengiamai laukia skubus ir sudėtingas gydymas. Tačiau, pasak A. Jaškevičiaus, kiekvienu individualiu atveju prostatos vėžys gali būti labai skirtingas – vieni navikai yra agresyvesni, kiti progresuoja lėtai ir ilgą laiką gali nekelti reikšmingos grėsmės.
Todėl gydymo taktika parenkama individualiai, įvertinus naviko riziką, tyrimų rezultatus, paciento amžių, bendrą sveikatos būklę ir kitus veiksnius. Tam tikrais mažos rizikos prostatos vėžio atvejais gali būti pasirenkama aktyvi stebėsena.
„Aktyvi stebėsena reiškia, kad pacientas yra reguliariai ir pagal aiškų planą stebimas – atliekami PSA ir kiti reikalingi tyrimai, o pastebėjus ligos progresavimo požymių sprendžiama dėl aktyvaus gydymo. Tokia taktika leidžia daliai pacientų išvengti ar atidėti gydymą ir su juo susijusius šalutinius poveikius, kai skubus gydymas nesuteiktų papildomos naudos“, – sako gydytojas urologas.
Pastaraisiais metais keitėsi ir aktyvaus gydymo galimybės. Chirurgijoje taikomi minimaliai invaziniai metodai, radioterapija tapo tikslesnė, tobulėja sisteminis gydymas. Nors šlapimo nelaikymo ar lytinės funkcijos sutrikimų rizika po tam tikro gydymo išlieka ir apie ją svarbu kalbėti atvirai, gydytojas pabrėžia, kad baimė dėl galimų pasekmių neturėtų tapti priežastimi vengti patikros.
„Anksti nustačius ligą, jos gydymo ir valdymo galimybių paprastai yra daugiau. Todėl prostatos vėžio atveju laukti simptomų reiškia prarasti svarbiausią profilaktikos pranašumą – galimybę ligą pastebėti tada, kai žmogus dar jaučiasi visiškai sveikas“, – pabrėžia A. Jaškevičius.
About the Author
