Vilniaus miesto savivaldybei kartu su „Gijomis“ bei namų administratoriais besiruošiant naujam šildymo sezonui, gyventojams primenama apie šiemet įsigaliojančius Šilumos ūkio įstatymo pokyčius. Jais apibrėžiamas šildymo sezono laikotarpis visuose miestuose – nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d. Nors šildymo sezono pradžia ir pabaiga, kaip ir iki šiol, siejama su faktinėmis oro sąlygomis, sprendimą dėl savo pastato šildymo gali priimti ir patys gyventojai.
Sprendimas – gyventojų rankose
Iki šiol sprendimą dėl šildymo sezono pradžios priimdavo miestų savivaldybės, atsižvelgdamos į faktinę lauko oro temperatūrą.Įstatymo nuostatų pakeitimai įveda daugiau aiškumo ir nuspėjamumo, kartu išlaikant lankstumą prisitaikyti prie realių oro sąlygų. Šių pokyčių tikslas – didesnės pasirinkimo galimybės gyventojams, aiškesnis reguliavimas šilumos tiekėjams ir dar patikimesnis pasirengimas šildymo sezonui.
Įstatymo potvarkiu nustatoma data nėra visiškai fiksuota – ji siejama su faktinėmis oro sąlygomis. Kai trijų parų iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra nesieks 10 °C, šildymo sezonas prasidės, o pasibaigs, kai vidutinė lauko temperatūra tris paras bus aukštesnė nei 10 °C.Visi šilumos tiekėjai, tarp jų ir „Gijos”, nurodyta data privalės užtikrinti šilumos tiekimą iki pastatų šilumos punktų, o šildymą kaip ir iki šiol įjungs namo administratorius arba bendrija.
„Kiekvieno asmens šilumos poreikis yra individualus, todėl namo bendruomenės, nenorėdamos laukti nustatytos datos ir kęsti diskomforto, turi daugiau galimybių pačios spręsti, kada jų namuose pradėti šildymo sezoną. Tokia galimybė suteikiama gyventojams, gyvenantiems pastatuose, kuriuose įrengti nepriklausomo pajungimo arba modernizuoti šilumos punktai.Šiuo metu 95 proc. šilumos punktų, kuriems „Gijos“ teikia energiją yra modernizuoti, – pasakoja „Gijų“ infrastruktūros komandos vadovas Andrius Agintas.
Tiesa, galimybę nuspręsti, kada pradėti šildymo sezoną, didžioji dauguma modernizuotų šilumos punktų turėjo ir iki šiol, tačiau šia funkcija gyventojai aktyviai nesinaudodavo. Tikimasi, kad naujoji tvarka paskatins būstų savininkus aktyviau įsitraukti ir patiems spręsti, kada jų namuose pradėti ar baigti šildymo sezoną. Jei toks sprendimas nebus priimtas, šildymas bus tiekiamas pagal įstatyme nustatytą tvarką, t. y. tuo pačiu metu, kaip ir kituose miesto pastatuose.
Gyventojams, norintiems patiems nuspręsti dėl šildymo sezono pradžios ir pabaigos, „Gijos“ rekomenduoja kreiptis į savo būsto administratorių. Tokiam sprendimui priimti reikia 50 proc. + 1 butų savininkų pritarimo.
„Svarbu pabrėžti, kad šis teisinis įtvirtinimas nėra apie ilgesnį ar trumpesnį šildymo sezoną. Pokytį galima vertinti kaip aiškesnių taisyklių nustatymą ir didesnės paskatos gyventojams patiems spręsti, kada jų namuose turėtų prasidėti ar baigtis šildymas.Kartu siekiame, kad visa sistema veiktų efektyviau ir būtų geriau pritaikyta prie realių oro sąlygų“, – pokytį paaiškina A. Agintas.
Tuo metu pastatuose, kuriuose įrengti priklausomo pajungimo (nemodernizuoti) šilumos punktai, šildymo sezono pradžią ir pabaigą nustatys savivaldybė. Primenama, kad sostinės daugiabučių namų gyventojai gali kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę ir pasinaudoti parama šilumos punkto modernizacijai.
Pastatų administratorių atsakomybės nesikeičia
Primenama, kad šildymą konkrečiame pastate įjungia namo administratorius arba bendrija. Gijų“ infrastruktūros komandos vadovas pasakoja, kad kasmet iki rugsėjo 15 d. pastatų valdytojai, namų administratoriai ar bendrijos privalo atlikti pastatuose įrengtų šilumos punktų ir vidaus sistemų būtinus parengimo, periodinio praplovimo bei remonto darbus, kurie garantuotų patikimą jų funkcionavimą šaltuoju metų laiku.
„Pastatų valdytojai pagal savo kompetenciją turi užtikrinti, kad namo šildymo sistema būtų tinkamai parengta šildymo sezonui ir būtų atlikti visi veiksmai, būtini šilumos tiekimui į pastato šildymo sistemą pradėti, įskaitant parengties aktų pateikimą“, – pažymi A. Agintas.
Valdytojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pastato parengties šildymo sezonui akto pasirašymo dienos privalo pateikti jo kopiją šilumos tiekėjui. Nepasirašius pastato parengties šildymo sezonui akto, pastate vartoti šilumą yra draudžiama, o šilumos tiekėjas, negavęs šio akto, turi teisę netiekti šilumos tokio pastato šildymui.
Ši informacija svarbi ne tik administratoriams, bet ir gyventojams. Esant poreikiui, būstų savininkai turėtų būti supažindinami su informacija apie jų pastato šilumos punktą ir jo pajungimo tipą, nes nuo to priklauso, kas priims sprendimą dėl šildymo sezono pradžios ir pabaigos.
Kokius darbus reikėtų atlikti prieš šildymo sezoną?
About the Author
