Socialiniuose tinkluose žaibiškai plintančios investavimo sėkmės istorijos, dirbtinio intelekto sugeneruoti neva žinomų žmonių vaizdo įrašai ir pažadai per kelias savaites padvigubinti investicijas – investiciniai sukčiai tampa vis išradingesni. Gyventojams aktyviau ieškant, kur įdarbinti santaupas ar atsiimtas pensijų lėšas, „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis ragina nepamiršti vienos taisyklės: kuo pelnas atrodo lengvesnis ir greitesnis, tuo didesnė tikimybė, kad tai – apgaulė.
Pasak eksperto, investicinis sukčiavimas išlieka viena pavojingiausių finansinio sukčiavimo formų, nes žmonės nusikaltėliams pinigus perveda savo noru, tikėdami, kad investuoja.
„Sukčiai puikiai supranta, kokios temos šiuo metu žmonėms aktualios. Kai auga susidomėjimas investavimu, pensijų kaupimu ar finansine nepriklausomybe, daugėja ir melagingų pasiūlymų neva saugiai bei greitai uždirbti. Dažniausiai tokie pažadai neturi nieko bendro su realiomis investicijomis – jų tikslas vienas: išvilioti pinigus“, – sako M. Kutkaitis.
Taikosi į žmones, laukiančius didesnės grąžos
Pastaraisiais metais vis daugiau gyventojų domisi investavimu – kaupia trečiojoje pensijų pakopoje, investuoja į fondus, akcijas ar kitus finansinius instrumentus. Daliai žmonių tai tampa paskata ieškoti ir alternatyvių investavimo galimybių, tačiau būtent čia atsiveria erdvė sukčiams.
Piktavaliai dažniausiai vilioja išskirtiniais pasiūlymais investuoti į kriptovaliutas, akcijas, žaliavas ar tariamus dirbtinio intelekto projektus, žadėdami neįprastai didelę grąžą be rizikos. Potencialios aukos nukreipiamos į profesionaliai atrodančias interneto svetaines ar programėles, kuriose matomas tariamai augantis investicijų pelnas. Tačiau panorėjus išsiimti pinigus paaiškėja, kad tam reikia sumokėti papildomus mokesčius arba ryšys su „konsultantais“ tiesiog nutrūksta.
„Vienas dažniausių investicinio sukčiavimo požymių – spaudimas priimti sprendimą čia ir dabar. Žmogui sakoma, kad pasiūlymas galioja tik šiandien, vietų liko labai nedaug arba reikia kuo greičiau pervesti pinigus. Patikimos investavimo bendrovės taip nesielgia – jos suteikia laiko įvertinti sprendimą ir niekada negarantuoja pelno“, – pabrėžia M. Kutkaitis.
Pensijų santaupos – ne vieta eksperimentams
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad sukčiai vis dažniau taikosi ir į žmones, sukaupusius didesnes santaupas. Viešojoje erdvėje diskutuojant apie galimybes disponuoti pensijų lėšomis, gali daugėti melagingų pasiūlymų jas investuoti į tariamai itin pelningus projektus.
„Pensijai kaupiami pinigai daugeliui žmonių yra vienos svarbiausių gyvenimo santaupų. Natūralu ieškoti būdų, kaip jas efektyviai įdarbinti, tačiau būtent tokiais lūkesčiais sukčiai ir naudojasi. Jei kas nors žada uždirbti dešimtis ar net šimtus procentų be jokios rizikos, tai turėtų būti aiškus signalas sustoti ir viską kruopščiai patikrinti“, – sako M. Kutkaitis.
Jis primena, kad investavimas visuomet susijęs su rizika, todėl nė viena teisėtai veikianti finansų įstaiga ar investavimo platforma negarantuos didelio ir greito pelno.
Kaip atpažinti investicinį sukčiavimą?
Anot eksperto, investuojant svarbu nepasiduoti emocijoms ir pirmiausia kritiškai įvertinti patį pasiūlymą. Įtarimų turėtų kelti neįprastai didelė ar net garantuojama grąža, spaudimas kuo greičiau priimti sprendimą, neaiškus investavimo paslaugų teikėjas ar prašymas įdiegti nuotolinės prieigos programas bei atskleisti prisijungimo prie internetinio banko duomenis.
Taip pat verta būti itin atsargiems, jei investuoti kviečiama per socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles ar netikėto telefono skambučio metu. Pastebėjus bent vieną iš šių ženklų, reikėtų neskubėti pervesti pinigų ir pirmiausia papildomai pasitikrinti informaciją.
„Geriausia investicija – ne ta, kuri žada greičiausią pelną, o ta, kuri priimama įvertinus riziką ir patikrinus informaciją. Finansiniuose sprendimuose verta vadovautis ne emocijomis ar baime praleisti progą, o racionaliu vertinimu“, – sako M. Kutkaitis.
About the Author
